Ket. Nuo Rusejo iliustrac

8/14/2019 Ket. Nuo Rusejo iliustrac

1/149

PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybs2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950(Lietuvos Respublikos Vyriausybs2008 m. liepos 16 d. d. nutarimo Nr. 768redakcija)

KELI EISMO TAISYKLS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keli eismo taisykls nustato eismo keliais tvark visoje Lietuvos Respublikosteritorijoje.

2. Instrukcijos, taisykls ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo (in., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) gyvendinamieji teiss aktai,nustatantys eism keliuose, negali prietarauti Keli eismo taisyklms (toliau ios taisykls).

II. IOSE TAISYKLSE VARTOJAMOS SVOKOS

3. iose taisyklse vartojamos svokos:Aptarnaujantysis transportas transporto priemons, kurios priklauso

draudiamaisiais kelio enklais paymtoje zonoje esanioms monms, staigoms ir

organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvea t zon (ivea i jos) krovinius ar atvyksta i zon paimti krovinio, taip pat lengvieji automobiliaitaksi, atveantys t zon (iveantys i jos) keleivius arba atvykstantys j paimti i zon.

Automagistral specialiai motorini transporto priemoni eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nra skirtasvaiuoti alia esanias teritorijas arbai j ivaiuoti ir kuris:

turi, iskyrus tam tikras vietas

arba laikinus atvejus, atskiras dviej krypi vaiuojamsias dalis, viena


2/149

nuo kitos atskirtas transporto priemonms vaiuoti nenumatyta skiriamja juosta arba,iimtiniais atvejais, kitais bdais;

viename lygyje nekerta jokio kelio, geleinkelio bgi arba psij tako; paymtas kelio enklu ,,Automagistral.

Automobilis bet kokia motorin transporto priemon, skirta vaiuoti keliu, vetikrovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobili taip pat priskiriami troleibusai, nebgins elektrins transporto priemons, kurioms energija tiekiamaelektros laidais. Prie automobili nepriskiriami motociklai, lengvieji keturraiai motociklai,keturraiai motociklai, mopedai, traktoriai ir savaeigs mainos.

Bgin transporto priemon geleinkeli ar kita bgiais judanti transporto priemon.

Blogas matomumas meteorologini ar kit reikini lemiamas kelio matomumasmaesniu kaip 300 m atstumu, neatsivelgiant kelio parametrus

Didiausioji leidiamoji mas visikai sukomplektuotos transporto priemons (ar transporto priemoni junginio) su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu mas, kuri transporto priemons gamintojas arba Vyriausybs galiotos institucijos nustat kaip didiausi leidiam.


3/149

Duoti keli (nekliudyti) eismo dalyviui sustoti ar nepradti vaiuoti, nedaryti jokiomanevro, kuris priverst kitus eismo dalyvius keisti judjimo krypt arba greit.

Dvirai takas dvirai eismui skirtas kelias arba kelio dalis,

paymti kelio enklu Dvirai takas, kuriuose motorini transporto priemoni eismas draudiamas.Dvirai takas privalo bti atskirtasnuo kelio ar jo dali kelio enklaisarba kelio ininerinmis priemonmis.

Dviratis ne maiau kaip du ratus turinti transporto priemon, varoma tik javaiuojanio asmens raumen jga, naudojant pedalus ar rankenas. Negalij veimliai priedvirai nepriskiriami.

Eismo dalyvis keli eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, psiasis, keleivis).


4/149

Eismo vykis vykis kelyje, vieose arba privaiose teritorijose, kurio metu, judanttransporto priemonei, uvo ar buvo sueista moni, sugadinta ar apgadinta bent vienatransporto priemon, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas vykio vietoje buvs turtas.


5/149


6/149

Eismo vykio deklaracija eismo vykyje dalyvavusi transporto priemoni valdytoj eismovykio vietoje upildyta ir pasirayta forma, kurioje fiksuojamas eismo vykio faktas,apraomos aplinkybs ir braioma schema.


7/149

Eismo juosta keli horizontaliojo enklinimo linijomis (toliau enklinimo linijos)ir (arba) kelio enklais paymta arba nepaymta iilgin vaiuojamosios kelio dalies juosta,kurios ploio pakanka automobiliams vaiuoti viena eile.

Geleinkelio pervaa kelio susikirtimas su geleinkeliu viename lygyje.

Gyvenamoji zona kelias ar teritorija, kuri pradia paymta kelio enkluGyvenamoji zona, o pabaiga Gyvenamosios zonos pabaiga.


8/149

Gyvenviet nam pristatyta teritorija, kurioje galioja papildomi keli eismoreikalavimai ir kurios pradioje keliai paymti kelio enklu

Gyvenviets pradia, o pabaigoje Gyvenviets pabaiga.

Greitkelis motorini transporto priemoni eismui skirtas kelio enklu Automobili kelias paymtas kelias, kur vaiuojama tik per skirtingo lygio ar reguliuojamas sankryasir kurio vaiuojamojoje dalyje (vaiuojamosiose dalyse) draudiama sustoti ir stovti.


9/149

Kelias eismui skirta ir naudojama ems arba statinio paviriaus juosta per vis jos plot, skaitant vaiuojamj dal, sankryas, aligatvius, kelkraius, psij ir dvirai takus, skiriamsias juostas.


10/149

Kelio enklas iose taisyklse nurodytas enklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka,spjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija. Kelio enklams taip pat priskiriami kintamos informacijos kelio enklai,

kuri pavyzdiai pateikti i taisykli 2 priede.


11/149

Keli eismo reguliuotojas(toliau reguliuotojas) asmuo, teiss akt nustatytatvarka galiotas reguliuoti eism, dvintis uniform ir turintis skiriamj enkl (rait antrankovs, reguliuotojo lazdel, skritul su raudonu atvaitu).

Kelyje dirbantis asmuo asmuo, taisantis ar priirintis keli, technines eismoreguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eism, alinantis nuo kelio arbaaptveriantis priverstinai sustojusi transporto priemon ar kitoki klit, likviduojantis eismovykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbjimo darbus, teikiantismedicinos pagalb kelyje esaniam eismo vykyje nukentjusiam asmeniui ar kitam asmeniui,kuriam reikalinga medicinos pagalba. Kelyje (gatvje) dirbantys asmenys privalo vilktirykiaspalvius darbo drabuius, spjamsias liemenes arba uniformas.

Kelkratis alia vaiuojamosios dalies (nuo jos krato iki kelio sankasos briaunos)esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip vaiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir)atskirtas nuo vaiuojamosios dalies jos krat yminia enklinimo linija, taiau nelaikomasnei aligatviu, nei psij ar dvirai taku.

Keturratis motociklas keturrat motorin transporto priemon, iskyruslengvuosius keturraius motociklus, kurios didiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip45 km/h ir (arba) variklio darbinis cilindro tris didesnis kaip 50 cm3, eksploatacin mas nedidesn kaip 400 kg, kroviniams veti skirtos eksploatacin mas ne didesn kaip 550 kg (beakumuliatori baterij, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemon) ir didiausiojinaudingoji galia ne didesn kaip 15 kW.

Lengvasis keturratis motociklas keturrat motorin transporto priemon, kurioseksploatacin mas (be akumuliatori baterij, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemon) ne didesn kaip 350 kg, didiausiasis konstrukcinis greitis ne didesnis kaip45 km/h ir kurios variklio cilindro darbinis tris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirktinio


12/149

(priverstinio) udegimo varikliui), didiausioji naudingoji ijimo galia ne didesn kaip 4 kW(esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnkaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Lenkimas vienos arba keli vaiuojani transporto priemoni pralenkimasvaiuojant prieprieinio eismo juost.

Marrutin transporto priemon (marrutinis transportas) vieojo transporto priemons (autobusai, troleibusai, marrutiniai taksi), kuriomis reguliariai veami keleiviainustatytu marrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokykliniai autobusai.

Mas be krovinio transporto priemons mas be vairuotojo, keleivi ir krovinio,taiau su visa degal atsarga ir ranki komplektu.


13/149

Mas su kroviniu faktin transporto priemons mas su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

Mokyklinis autobusas geltonas skiriamaisiais enklais paenklintas autobusas,kuriuo veami vaikai (vietimo staig mokiniai) specialiu marrutu.

Mopedas dvirat motorin transporto priemon, kurios didiausiasis konstrukcinisgreitis ne maesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbiniscilindro tris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didiausioji tolygiojinominalioji galia ne didesn kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar trirat motorintransporto priemon, kurios didiausiasis konstrukcinis greitis ne maesnis kaip 25 km/h ir ne

didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis cilindro tris ne didesnis kaip 50 cm3 (esantkibirktinio (priverstinio) udegimo varikliui), didiausioji naudingoji ijimo galia nedidesn kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didiausioji tolygiojinominalioji galia ne didesn kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Motociklas dvirat ar daugiau rat turinti motorin transporto priemon (su onine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindr) darbinis tris didesniskaip 50 cm ir (arba) didiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Prie motocikl

taip pat priskiriamos trirats motorins transporto priemons, kuri mas be krovinio nedidesn kaip 400 kg.Motorin transporto priemon varikl turinti transporto priemon, iskyrus skirtas

judti ne keliais bgines transporto priemones, traktorius ir kitas savaeiges transporto priemones.

Negalij veimlis taisas su ratais, varomas rankomis arba vairiomisautomatizuotomis sistemomis. Negalij veimlius naudoja mons, kuriems vaikiotisudtinga arba nemanoma dl ligos, sualojim ar negalios.


14/149

Pagrindinis kelias kelias, paymtas enklaisPagrindinis kelias,

Sankrya su alutiniu keliu

, alutinis kelias i deins

(kairs),

Automagistral,

Automobili kelias

kertamojo ar prisijungianiojo kelio atvilgiu; kelias kito kelio, paymto kelioenklais Duoti keli,

Stop,


15/149

Gyvenamosios zonos pabaiga

, atvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, vyras, grindinys) kelio bedangos atvilgiu. alutiniame kelyje prie pat sankry esantis ruoas su danga nedaro jolygiareikmio su kertamuoju.

Pagrindinio kelio nra reguliuojamose sankryose.


16/149

Persirikiavimas eismo juostos keitimas nevaiuojant prieprieinio eismo juost.

Psiasis asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonje, taip pat vaiuojantisnegalij veimliu, rieduiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dvirat, moped, motocikl,traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikik ar kitok veiml. Psiuoju nelaikomas kelyjedirbantis asmuo.

Psij perja vaiuojamojoje dalyje esanti psij perjimo per keli vieta, paymta kelio enklais Psij perja ir enklinimo linijomis arba tik kelio enklaisPsij perja. Psij perjos ribas ymi enklinimo linijos, o jeigu j nra, sivaizduojamos tiess, einanios nuo kelio enkl statmenai per keli.

Psij takas pstiesiems skirta kelio dalis arba takas, paymti atitinkamais kelio

enklais Psij takas arba Psij ir dvirai takas.Privalomoji technin apira Lietuvos Respublikoje registruot transporto

priemoni ir priekab privalomas technins bkls tikrinimas, apimantis transporto priemonsir priekabos tapatumo nustatym ir j technins bkls atitikties teiss akt reikalavimamsvertinim.


17/149

Priekaba transporto priemon, skirta tempti motorine transporto priemone.

Laikomos Priekabomis ir

puspriekabs.

Priverstinis transporto priemons sustojimas(toliau priverstinis sustojimas) transporto priemons sustabdymas (sustojimas), kai toliau vaiuoti nemanoma arba pavojinga.

Puspriekab su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalisremiasi motorin transporto priemon ir dalis jos mass, taip pat krovinio mass dalis tenkamotorinei transporto priemonei.


18/149

Sankrya keli kirtimosi, jungimosi arba atsiakojimo viename lygyje vieta,skaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minti keli susikirtimai, susijungimai arbaatsiakojimai. Sankryomis nelaikomos vietos, kur ivaiuojama i kelio esanias alia joteritorijas arba vaiuojama keli i esani alia jo teritorij. Sankrya yra reguliuojama, jeigu eism joje reguliuoja viesoforai arba reguliuotojas.

Skirtingo lygio sankryos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename auktyje ir yranuovaos, leidianios eismui judti nuo vieno kelio prie kito.

Skiriamoji kelio juosta(toliau skiriamoji juosta) konstrukcinis kelio elementas(apeldintas veja, eldiniais arba su kelio danga, kurioje rengti apsauginiai atitvarai),skiriantis gretimas vaiuojamsias dalis ir nenumatytas transporto priemonms vaiuoti arbasustoti (stovti).


19/149

Specialiosios transporto priemons operatyvini tarnyb ir kitos transporto priemons su specialiaisiais viesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais viesossignalais.

aligatvis pstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie vaiuojamosios dalies arbaatskirta nuo jos.

Tamsusis paros metas laiko tarpas nuo saullydio iki saultekio.Tikrinantys pareignai uniformuoti valstybs institucij (policijos, muitins,

Valstybins keli transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybs sienosapsaugos tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos, aplinkos apsaugos valstybins kontrols)galioti pareignai, kuriems Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka suteikta teisstabdyti transporto priemones.


20/149


21/149

Vairavimo instruktorius asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos saugaus eismoautomobili keliais statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka suteikta teis mokyti kitusasmenis vairuoti transporto priemones.

Vairuotojas asmuo, vairuojantis transporto priemon. Vairuotojams gali bti prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal iose taisyklse apibrtus papildomusreikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukius), taip patasmenys, kurie moko vairuoti.

Vaiuojamoji kelio dalis(toliau vaiuojamoji dalis) kelio dalis transporto priemonms vaiuoti. Kelias gali turti kelet vaiuojamj dali, atskirt viena nuo kitosskiriamosiomis juostomis arba esani skirtingame lygyje.

Vaiuojamj kelio dali sankirta(toliau vaiuojamj dali sankirta) plotas,kur riboja linijos, sivaizduojamos pratsus iorinius susikertani vaiuojamj kelio dali kratus.

Kitos iose taisyklse apibrtos svokos atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo

automobili keliais statyme vartojamas svokas.

III. BENDROSIOS EISMO DALYVI PAREIGOS

4. Eismo dalyvi elgesys grindiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.5. Eismo dalyviai privalo imanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili

keliais statym, mokti ias taisykles ir j laikytis.6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teis naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos

Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo ir kit statym, i taisykli ir kit teiss akt nustatyt reikalavim, tvarkos ir apribojim.

7. Eismo dalyviai privalo paklusti teistiems tikrinani pareign ir u keli prieir

atsaking institucij galiot pareign, reguliuotoj reikalavimams, vykdyti j nurodymus.


22/149

8. Eism keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio enklai(nurodyti i taisykli 1 ir 2 prieduose), keli enklinimas (nurodytas 3priede), viesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti iose taisyklse irkituose teiss aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio enklo irkeli enklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio enklu.

Kai kelyje rengti kintamos informacijos kelio enklai, vadovaujamasikintamosinformacijos kelio enklais.

9. Eismo dalyviai privalo laikytis vis btin atsargumo priemoni, nekelti pavojauskit eismo dalyvi, kit asmen ar j turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami ivengtinuostoling padarini arba juos sumainti privalo imtis vis btin priemoni, iskyrus tuosatvejus, kai dl to kilt pavojus j pai, kit moni gyvybei ar sveikatai arba tokios

priemons padaryt dar daugiau alos palyginti su ta, kurios bt galima ivengti.10. Eismo dalyviai negali savavalikai perkelti, udengti, paalinti arba rengti eismotvark nustatani technini priemoni, utverti kelio, palikti kelyje koki nors daikt ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrols priemoni, avarinio ryiolinij ir eldini, utverti kelio prie priegaisrinio hidranto ar kitos pastate rengtos gelbjimorangos ar kitaip trukdyti prie j privaiuoti, mtyti i transporto priemons koki nors daikt,iukli, pilti tepal ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip terti aplinkos.

11. Eismo dalyviai, sudar ar pastebj klit kelyje, sukl ar pastebj jame pavoj, privalo i klit ar pavoj paalinti, o negaldami to padaryti praneti policijai, keliosavininkui ar keli priiriniai monei, paymti klit ar pavojing viet ir visais manomais bdais spti apie klit ar pavoj kitus eismo dalyvius.


23/149

12. Gavs policijos kvietim, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti policijosstaig. Su savimi jis privalo turti asmens tapatyb patvirtinant dokument ir kitus kvietimenurodytus dokumentus.

13. E ismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemoni sujungtais oraniniais ybiojaniais vyturliais vairuotojams.

IV. TRANSPORTO PRIEMONS VAIRUOTOJ, SAVININK IR VALDYTOJPAREIGOS IR REIKALAVIMAI

14. Draudiama vairuoti transporto priemon asmenims, neturintiems ios teiss, taip

pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag ar nepasinaudojusiemsteiss akt nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemon vairuotiasmenims, kurie yra paveikti bent vieno i pirmiau nurodyt veiksni arba neturi teissvairuoti ios transporto priemons. Vairuodamas transporto priemon, vairuotojas privalolaikytis vairuotojo paymjime nurodyt slyg.

15. Draudiama vairuoti technikai netvarking, transporto priemonms keliam technini reikalavim (toliau techniniai reikalavimai) neatitinkani transporto priemon.Prie praddamas vaiuoti, motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainosvairuotojas privalo sitikinti, ar transporto priemon tvarkinga, taip pat kelions metu stebtitransporto priemons technin bkl. Jeigu vaiuojanti transporto priemon sugenda ir dl toneatitinka technini reikalavim, o gedimo paalinti nemanoma, vairuotojas, laikydamasis btin atsargumo priemoni, gali vaiuoti iki stovjimo ar remonto vietos, iskyrus i taisykli 246 punkte nustatytus atvejus.

16. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalosu savimi turti ir policijos, Valstybins keli transporto inspekcijos prie Susisiekimoministerijos, Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos ar muitins

pareigno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokument, patvirtinant teis vairuotitransporto priemon, transporto priemons registravimo, privalomosios technins apiros,transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo liudijim (polis), kitus Lietuvos Respublikos statym ir teiss akt nustatytus dokumentus, taip patleisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti rengt ir teisint prietais rodmenis.

17. Tikrinanio pareigno stabdomas transporto priemons vairuotojas privalo j sustabdyti. Sustabds transporto priemon tikrinantis pareignas privalo vairuotojui

prisistatyti. Tikrinaniam pareignui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neilipdamas itransporto priemons. Vairuotojui leidiama ilipti i transporto priemons tik tikrinaniam


24/149

pareignui leidus. Vairuotojui papraius, tikrinantis pareignas privalo parodyti jo galiojimus patvirtinant tarnybin paymjim.

18. Policijos pareigno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybs nustatyta tvarkaleistis patikrinamas, ar nra neblaivus, apsvaigs nuo psichik veikiani mediag.

19. Vairuotojas privalo imtis vis btin priemoni savo, keleivi ir kroviniosaugumui kelions metu utikrinti.

20. Motocikl ar moped privalu vairuoti abiem rankomis (iskyrus tuos atvejus, kairanka rodomas signalas). Motociklo, keturraio motociklo, lengvojo keturraio motociklo ar mopedo vairuotojas privalo bti su usegtu motociklininko almu ir neveti keleivi beusegt motociklininko alm. Leidiama vairuoti motocikl be motociklininko almo, jeigumotociklo gamintojo rmo konstrukcijoje montuoti stogo saugos lankai, kuri paskirtis apsaugoti vairuotoj nuo smgi, ir montuota saugos dir sistema.

21. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojamsdraudiama naudotis mobiliojo ryio priemonmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis,iskyrus tuos atvejus, kai stovinios transporto priemons variklis ijungtas. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai turi vengti bet koki sutransporto priemons vairavimu nesusijusi veiksm.

22. Draudiama vaiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonmis su vikrine vaiuokle, iskyrus transporto priemones, ant kuri vikr udtosapsaugos pagalvs.

23. Draudiama vaiuoti transporto priemonmis skiriamja juosta, pylim ar ikas

laitais, grioviais, vaiuoti keli ar nuvaiuoti nuo jo ne specialiai tam rengtose vietose.24. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo

mokti suteikti pirmj pagalb per eismo vyk nukentjusiems asmenims.25. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas,

sustojs tamsiuoju paros metu neapviestame kelyje, iskyrus stovti skirtas vietas, ilips itransporto priemons, privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementaisarba bti prisisegs prie drabui kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atvait.

26. Transporto priemoni vairuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus

eismo automobili keliais statyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos statyme, kituoseLietuvos Respublikos teiss aktuose nustatytus teistus tikrinani pareign ir reguliuotoj nurodymus, laikytis iose taisyklse nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareignai ir reguliuotojai.

27. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privaloutikrinti, kad j transporto priemons neviryt teiss aktuose nustatyto triukmo lygio.

28. Transporto priemoni vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukelt pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudaryt klii j eismui.

29. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis papildom atsargumo priemoni, jeigu kelyje yra vaik arba negalij.


25/149

30. Vairuotojas, kuris veriasi keleivi veimu, privalo su savimi turti Vyriausybsnustatyta tvarka iduot galiojani licencijos kortel, o vedamas keleivius reguliariaisreisais nustatytais marrutais ir nustatytja tvarka iduot galiojant leidim, ir tikrinani pareign reikalavimu juos ir kitus dokumentus pateikti.

31. Vairuotojui draudiama vaiuoti (tsti judjim), jeigu yra (atsirado vaiuojant) pavojing keleivi (krovini) veimo tvarkos reikalavim paeidim, keliani pavoj monms ir aplinkai, iki jie bus paalinti.

32. Transporto priemons savininkas ar valdytojas atsako u jam nuosavybs ar kitateise priklausani transporto priemon, rpinasi ja ir privalo:

32.1. policijos pareignui pareikalavus, kad bt atskleistas teiss paeidimas,nurodyti jam duomenis apie asmen (vard, pavard ir gyvenamj viet), kuris tam tikrumetu vald transporto priemons savininkui (valdytojui) priklausani transporto priemon ar ja naudojosi;

32.2. gavs kvietim, transporto priemons savininkas (valdytojas)arba jo galiotas asmuo (jeigu savininkas juridinis asmuo) nurodytu laikuatvykti policijos staig ir turti asmens tapatyb patvirtinant dokumentir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

33. Transporto priemons vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugauseismo automobili keliais statyme ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose numatytas pareigas.

V. VAIRUOTOJ PAREIGOS PSTIESIEMS

34. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, ivaiuodamas i kelio,vairuotojas privalo sustoti ir praleisti psij, kurio judjimo krypt jis kerta, o sukdamas dein ar kair sankryose jo vaiavimo krypties bet kuri eismo juost jus psij.Kai sukama keli su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti bet kuri eismo juost jus psij.

Vairuotojas visais atvejais privalo duoti keli psiajam vaiuodamas atbulas.


26/149

35. Reguliuojamoje sankryoje ar psij perjoje, kai viesoforo ar reguliuotojo

signalai leidia vaiuoti, vairuotojas privalo duoti keli nespjusiam pereiti vaiuojamosiosdalies psiajam, kuris eng j esant leidianiam eiti signalui. Vaiuodamas kryptimi,kuri rodo rodykl, jungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu,vairuotojas privalo duoti keli psiajam.

36. Jeigu viesoforo arba reguliuotojo signalai draudia vaiuoti per psij perj,vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij, kelio enkl Stop linija, viesofor

o jeigu j nra prie psij perj. Vairuotojams, kurie usidegus geltonamviesoforo signalui arba reguliuotojui paklus rank auktyn galt sustoti nurodytose vietosetik staigiai stabdydami, leidiama vaiuoti toliau.


27/149

37. Artdamas prie nereguliuojamos psij perjos, vairuotojas privalo sultintigreit arba sustoti prie kelio enkl ,,Psij perja, kad praleist bet kuri jo vaiavimokrypties eismo juost, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi bet kuri eismo juost perjoje jus psij.

38. Jeigu prie psij perj sustojo transporto priemon, ta paia kryptimivaiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vl pradti vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jis galt sutrukdyti arba sukelti pavoj. Jeigu prie psij perj transporto priemon sultino greit, ta paia kryptimi vaiuojantis vairuotojas privalo sultintigreit arba sustoti ir vl pradti vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jisgalt sutrukdyti arba sukelti pavoj.


28/149

39. Vairuotojui draudiama vaiuoti psij perj, jeigu u jos yra grstis, dlkurios reikt sustoti, o sustojusi transporto priemon trukdyt pstiesiems.

40. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti vaiuojamj dal kertani organizuot vaik grup, jeigu j lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonuatvaitu ar rykiaspalve vliavle.

41. Artdamas prie sustojusios transporto priemons su vaik veimo skiriamuojuenklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sultinti greit, prireikus ir sustoti,kad praleist vaikus.


29/149

42. Visur (net ir ne psij perjoje) vairuotojas privalo praleisti nereg psij,signalizuojant balta lazdele, arba negalj, vaiuojant per keli negalij veimliu.

VI. PSIJ PAREIGOS

43. Pstieji privalo eiti aligatviais arba psij takais deine puse, o ten, kur j

nra, kelkraiu. Jeigu aligatvio, psij tako, kelkraio nra arba jais eiti negalima,leidiama eiti viena eile vaiuojamosios dalies pakraiu.

44. Kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu einantys pstieji turi eiti prietransporto priemoni vaiavimo krypt.

45. Asmenys, kurie kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu vaiuojanegalij veimliais, vedasi motocikl, moped, dvirat, traukia (stumia) rogutes ar veiml, privalo judti tik viena eile ir tik transporto priemoni judjimo kryptimi.


30/149

46. Organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi leidiama kolona ne daugiaukaip 4 eilmis kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato ir tik transporto priemoni judjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale i kairs puss turi eiti lydintys asmenys neinirykiaspalvmis vliavlmis ir vilkintys rykiaspalves liemenes su vies atspindiniaiselementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi draudiama.

47. Organizuot vaik iki 16 met grup vesti leidiama tik aligatviais arba psij takais, o ten, kur j nra, ir kelkraiu, bet tik viesiuoju paros metu ne daugiau kaip2 eilmis ir lydim ne maiau kaip 2 suaugusij (ne jaunesni kaip 21 met).

48. Pstieji, eidami neapviestu kelkraiu arba vaiuojamosios dalies kratutamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo netis vieiant ibint arbavilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais arba bti prie drabui prisiseg kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atvait. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m veimlis turi bti su atvaitais: kairje veimlio pusje i priekio baltu,

o i galo raudonu.

49. kit vaiuojamosios dalies pus pstieji privalo eiti tik psij (taip pat poeminmis ir esaniomis vir kelio) perjomis, o kur j nra sankryose pagal aligatvi arba kelkrai linij. Pstieji neturi perengti perjos rib. Kai matomumo zonoje perjos ar

sankryos nra, leidiama eiti per keli staiu kampu abi puses gerai apvelgiamose vietose,taiau tik sitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonms.


31/149

50. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pstieji privalo vadovautis viesoforais su

psij simboliu, o kai j nra transporto viesofor signalais.Reguliuotojo signal pstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prietaraut viesofor signalams.

51. engti vaiuojamj dal pstiesiems leidiama tik po to, kai jie vertina atstum iki artjani transporto priemoni ir j greit ir sitikina, kad tai saugu.

52. Vaiuojamojoje dalyje pstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespjusieji pereitivaiuojamosios dalies turi stovti saugumo salelje arba ant paenklintos ar sivaizduojamoslinijos, skirianios prieing krypi transporto srautus. Baigti eiti per keli galima tik sitikinus, kad eiti saugu.


32/149

53. Usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus rank auktyn, pstieji, atsivelgdami tai, kurioje vaiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti j arba sustoti saugumo salelje, arba ant paenklintos ar sivaizduojamos linijos, skirianios prieing krypi transporto srautus.


33/149

54. Artjant specialiajai transporto priemonei su jungtais mlynais ir (ar) raudonais(arba tik mlynais) ybiojaniais vyturliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais, pstiejineturi pradti eiti per vaiuojamj dal, o esantys vaiuojamojoje dalyje privalo nedelsdamii jos pasitraukti.

55. Pstiesiems draudiama:55.1. eiti per vaiuojamj dal tose vietose, kur yra transporto ar psij atitvarai, o

gyvenvietse ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iskyrus psij perjas ir sankryas);55.2. eiti automagistrale ar greitkeliu;55.3. eiti skiriamja juosta arba greta jos vaiuojamosios dalies pakraiu;55.4. ieiti i u stovinios transporto priemons ar kitos klities, trukdanios

apvelgti viet, nesitikinus, kad nra artjani transporto priemoni;55.5. eiti dvirai takais;55.6. pasialinti i eismo vykio vietos, jeigu pstieji yra susij su juo.

VII. KELEIVI PAREIGOS

56. Marrutinio transporto leidiama laukti tik stoteli laipinimo aiktelse, o kur j nra prie stotels enklo ant aligatvio ar kelkraio.

57. Keleiviams leidiama lipti (ilipti) tik transporto priemonei visikai sustojus.58. Jeigu tikrinantis pareignas sustabdo transporto priemon, keleiviams leidiama

ilipti tik jam leidus.59. I vaiuojamosios dalies puss keleiviams leidiama lipti transporto priemon

(ilipti i jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti nemanoma i aligatvio ar kelkraio puss ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

60. Vaiuodami motorine transporto priemone su rengtais saugos dirais, keleiviai privalo bti usiseg saugos dirus, o vaiuodami motociklu, keturraiu motociklu, lengvuojuketurraiu motociklu ar mopedu, usidj ir (ar) usiseg motociklininko almus.

61. Keleiviams draudiama blakyti vairuotojo dmes ir trukdyti jam vairuotitransporto priemon.


34/149

62. Krovininio automobilio kbule vaiuojantiems asmenims draudiama stovti,sdti ant bort, bti ant krovinio aukiau u bortus.

VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI DVIRAI VAIRUOTOJAMS

63. Vaiuoti keliais dviraiu leidiama ne jaunesniems kaip 14 met asmenims, oiklausiusiems atitinkam mokymo kurs ir turintiems mokymo staigos iduot paymjim, ne jaunesniems kaip 12 met asmenims. Gyvenamojoje zonoje dvirai vairuotoj amiusneribojamas.

64. Dviraio vairuotojui leidiama vaiuoti keliu tik tvarking stabd ir garso signal turiniu dviraiu. Dviraio gale turi bti raudonas viesos atvaitas, i abiej on oraniniaiviesos atvaitai arba kiti vies atspindintys elementai, pritvirtinti prie rat stipin.Vaiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviraio priekyje turi

degti baltos viesos ibintas, o dviraio gale raudonos viesos ibintas, dviraio vairuotojas privalo dvti vies atspindini liemen arba bti prie drabui kitiems eismo dalyviamsmatomoje vietoje prisisegs vies atspindinius elementus. Dviraio vairuotojai (keleiviai)iki 18 met, vaiuodami (veami) keliu, privalo bti usidj ir usiseg dviratininko alm.Kitiems vyresniems kaip 18 met asmenims, dviraiu vaiuojantiems keliu, rekomenduojama bti usidjus ir usisegus dviratininko alm.

65. Vaiuoti dviraiu leidiama tik dvirai takais, o kur j nra tam tinkamu (suasfalto arba betono danga) kelkraiu pagal eismo krypt. Kai dvirai tako nra, o kelkratisnetinkamas, leidiama vaiuoti viena eile vaiuojamosios dalies kratine deine eismo juosta,kuo ariau jos deiniojo krato, iskyrus i taisykli 111 punkte numatytus atvejus.Vaiuodamas kelkraiu, dviraio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pstiesiems.

66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti kair, apsisukti ar pervaiuoti kit kelio pus, dviraio vairuotojas turi nulipti ir kirsti vaiuojamj dal vesdamas dvirat,nesudarydamas klities kitoms transporto priemonms.

67. Ne sankryoje esaniame nereguliuojamame dvirai tako ir kelio susikirtimedviraio vairuotojas privalo duoti keli juo vaiuojanioms kitoms transporto priemonms ir pstiesiems.

68. Vaiuojamosios dalies pakratyje paymtu dvirai taku, kuris nuo gretimoseismo juostos nra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panaiai, dviraio vairuotojui leidiamavaiuoti tik ta paia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima eismo juosta.

69. Dvirai taku dviraio vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau tako (jiems skirtostako dalies) deiniojo krato. Jeigu psij ir dvirai eismui skirtame take ar aligatvyjevaiuojamosios dalies enklinimo linijomis (baltu dviraio simboliu) yra paenklinta dvirai eismui skirta tako (aligatvio) dalis, dviraio vairuotojas privalo vaiuoti tik ja ir kuo ariau jos deiniojo krato. Dvirai vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pstiesiems.


35/149


36/149

priekyje baltos, o gale raudonos viesos ibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogammatomumui vadeliotojas, gyvuli ar pauki varovas ir raitelis privalo dvti rykiaspalvliemen su vies atspindiniais elementais.

76. Varom gyvuli band ar pauki pulk reikia suskirstyti grupmis, tarp kuri turi bti tokie atstumai, kad nekliudyt eismui. Varov turi bti tiek, kad jie galt valdytigyvulius ar paukius ir utikrint eismo saugum.

77. Vadeliotojams, gyvuli ar pauki varovams, raiteliams, kitiems asmenimsdraudiama:

77.1. palikti gyvulius ar paukius ant kelio arba greta jo be prieiros;77.2. pririti gyvulius taip, kad jie galt ieiti keli;77.3. varyti gyvulius ar paukius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be

kelio savininko sutikimo;77.4. varyti gyvulius ar paukius per geleinkel ir keli, kur nra specialiai tam

skirt viet;77.5. joti vaiuojamja dalimi tamsiuoju paros metu;77.6. automagistralse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti;77.7. vadelioti ir joti neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag.

X. EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI

78. viesofor signalai turi ias reikmes:78.1. alias skritulio formos signalas leidia eism;78.2. alias rodykli formos signalas tamsiame fone leidia eism tik rodykli

nurodytomis kryptimis. T pai reikm turi ir alia rodykl papildomoje viesoforosekcijoje (rodykl, leidianti sukti kair, leidia ir apsisukti);

78.3. alias mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus jungtas draudiamasis signalas;

78.4. alias signalas su psiojo simboliu leidia eiti pstiesiems;78.5. alias signalas su dviraio simboliu leidia vaiuoti dviraiais;78.6. alias signalas su juodo kontro rodykle (rodyklmis) leidia vaiuoti jame

paymtos rodykls (rodykli) kryptimis ir spja, kad viesoforas turi papildom sekcij (sekcijas);

78.7. geltonas signalas draudia eism ir spja, kad viesoforo signalai pasikeis; jeigusignale yra juodo kontro rodykls, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidiama vaiuotisijungus aliam signalui;


37/149

78.8. kartu jungti geltonas ir raudonas signalai draudia eism ir spja, kad busjungtas alias signalas;

78.9. geltonas mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad sankrya arba psij perja nereguliuojama;

78.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geleinkelio pervaose, leidia eism sitikinus, kad prie geleinkelio pervaos neartja bgin transporto priemon;

78.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudiaeism; jeigu signale yra juodo kontro rodykls, jos informuoja, kuriomis kryptimis busleidiama vaiuoti sijungus aliam signalui;

78.12. raudonas signalas su psiojo simboliu draudia psij eism;78.13. raudonas signalas su dviraio simboliu draudia dvirai eism;78.14. raudonas X formos signalas ir alias emyn nukreiptos rodykls signalas

(reversinis viesoforas) atitinkamai draudia

arba leidia vaiuoti ta eismo juosta, vir kurios jie rengti

.


38/149

Jeigu reversiniame viesofore yra geltonas striai dein (kair) nukreiptos rodyklsformos signalas, jis spja, kad vaiuoti ta eismo juosta bus draudiama, ir pareigojanedelsiant persirikiuoti gretim eismo juost rodykls nurodyta kryptimi.

Kai viesoforai yra ijungti arba jungtas geltonas signalas, vaiuoti eismo juost, paymt dviguba brknine linija, draudiama.

79. viesofor signalai idstomi vertikaliai nuo viraus apai ia tvarka: raudonas,geltonas, alias. Prireikus signalai gali bti idstyti ir horizontaliai: raudonas kairje,geltonas viduryje, alias deinje (reversinis viesoforas). Eismo dalyviai privalovadovautis j judjimo kryptimi rengt ir jiems skirt (i j ir dubliuojanij) viesofor signalais.

80. Jeigu ties aliu viesoforo signalu rengta papildoma sekcija su alia rodykle,vaiuoti rodykls nurodyta kryptimi leidiama tik sijungus ios sekcijos signalui.


39/149

81. Jeigu sankryoje ties raudonu viesoforo signalu pritvirtinta lentel su aliarodykle, nukreipta dein, vairuotojams leidiama sukti dein ir degant draudiamamviesoforo signalui, taiau jie privalo duoti keli ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonms ir pstiesiems.

82. Balta kvadrato formos lentel su juodomis rodyklmis, rengta po viesoforu arbavir viesoforo su juodo kontro rodyklmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomiskryptimis leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui.

83. Reguliuotojo signalai turi ias reikmes:83.1. rankos itiestos alis arba nuleistos:

83.1.1. i deiniojo ir kairiojo ono leidiama vaiuoti tiesiai ir dein, o pstiesiemsleidiama eiti per vaiuojamj dal;

83.1.2. i krtins ir nugaros puss vis transporto priemoni ir psij eismasdraudiamas;


40/149

83.2. dein ranka itiesta priek:

83.2.1. i kairiojo ono transporto priemonms leidiama vaiuoti visomis kryptimis;

83.2.2. i krtins puss transporto priemonms leidiama vaiuoti tik dein;83.2.3. i nugaros puss ir deiniojo ono vis transporto priemoni eismasdraudiamas;

83.2.4. pstiesiems leidiama eiti per vaiuojamj dal u reguliuotojo nugaros;83.3. ranka pakelta auktyn:

83.3.1. visiems eismo dalyviams draudiama judti bet kuria kryptimi;83.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.84. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemon, psiasis sustoti, kai

tikrinantis pareignas (reguliuotojas) duoda signal mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliusu raudonu atvaitu, nukreiptu eismo dalyv, arba per garsiakalb liepia sustoti. SignalasSTOP taip pat gali bti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos enklu paymtame automobilyje rengtoje vieslentje. Nordamas atkreipti eismo dalyvi dmes,

tikrinantis pareignas (reguliuotojas) gali duoti signal vilpuku. Gavs signal, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemon nurodytoje vietoje; jeigu vieta


41/149

nenurodoma deiniajame kelkratyje, o kai kelkraio nra vaiuojamosios daliesdeiniajame pakratyje.

85. viesoforo signalai gali bti papildomai dubliuojami garso signalais,informuojaniais neregius psiuosius, kad galima pereiti vaiuojamj dal.

86. Geleinkelio pervaose raudon viesoforo signal dubliuoja garso signalas.

XI. SPJAMIEJI SIGNALAI

87. spjamieji signalai yra ie: rodomi poski, stabdi viesos signalais arba ranka;garso signalas; ibint viesos perjunginjimas; avarins viesos signalizacijos jungimas;avarinio sustojimo enklo pastatymas.

88. Vairuotojas privalo spti atitinkamos krypties poski viesos signalais, o jeiguviesos signalizacijos nra arba ji sugedusi ranka:

88.1. prie praddamas vaiuoti ir prie sustodamas;88.2. prie persirikiuodamas, prie lenkdamas ir baigdamas lenkti, prie sukdamas

dein ar kair, prie apsisukdamas.89. Poskio kair signal atitinka on itiesta kair arba on itiesta ir per alkn

statmenai vir sulenkta dein ranka.


42/149

90. Poskio dein signal atitinka on itiesta dein arba on itiesta ir per alkn statmenai vir sulenkta kair ranka.

91. Stabdymo signalas rodomas auktyn ikelta kaire arba deine ranka.

92. spjamieji signalai turi bti pradti rodyti i anksto prie manevr (stabdym,susijus su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prie patmanevr). Signal reikia rodyti taip, kad jis neklaidint kit eismo dalyvi.

93. Signal rodantis vairuotojas negyja vaiavimo pirmumo teiss.94. Gyvenvietse neleidiama naudoti garso signal, iskyrus tuos atvejus, kai jie

btini, kad bt ivengta eismo vykio.95. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dmes, galima perjunginti viesas, o ne

gyvenvietse naudoti garso signal.96. Draudiama kaip spjamj signal naudoti tolimsias viesas, jeigu jos gali akinti

kitus vairuotojus (net ir per upakalinio vaizdo veidrod).97. Avarin viesos signalizacija transporto priemonje, jeigu tokia rengta, privalo

bti jungta:97.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovti) draudiama;


43/149

97.2. vykus eismo vykiui;

97.3. tikrinaniam pareignui sustabdius;

97.4. sustojus neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant blogammatomumui, o vaiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galin gabaritin viesa;

97.5. kai ji velkama;


44/149

97.6. kai vairuotojas akinamas;

97.7. kai norima perspti kitus vairuotojus apie klit ar pavoj.98. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, taip pat jeigu

priverstinai sustojama ten, kur sustojusi transporto priemon kiti eismo dalyviai pamatyt likus iki jos maiau kaip 100 m, motorins transporto priemons (iskyrus moped, motocikl be priekabos, keturrat motocikl ir lengvj keturrat motocikl), traktoriaus, savaeigsmainos vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo enkl: gyvenvietse ne ariau kaip25 m atstumu, o ne gyvenvietse ne ariau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemons.

XII. VIESOS PRIETAIS NAUDOJIMAS

99. Tamsiuoju paros metu motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis arba tolimosiomis ibint viesomis.

100. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios ibint viesos

turi bti perjungtos artimsias:100.1. apviestuose keliuose;


45/149

100.2. likus iki prieprieiais atvaiuojanios transporto priemons ne maiau kaip150 m atstumui;

100.3. kitais atvejais, kai tolimosios ibint viesos gali akinti vairuotojus (net ir vaiuojanius ta paia kryptimi) arba kai prieprieiais atvaiuojantis vairuotojas duodasignal perjungindamas viesas.

101. Akinamas vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij ir nevaiuodamas kit eismo juost sultinti greit, prireikus ir sustoti.

102. viesiuoju paros metu motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis arba specialiai iammetui skirtomis ibint viesomis.

103. Rko ibintus leidiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius ir sugedus priekiniam kairiajam artimj vies ibintui.


46/149

104. Sustojus neapviestame kelio ruoe tamsiuoju paros metu arba esant blogammatomumui, btina jungti motorinstransporto priemons avarin viesossignalizacij. Jeigu avarins viesossignalizacijos nra arba ji sugedusi,motorin transporto priemon turi bti pastatyta u kelio rib. Jeigu to negalima padaryti, viet btina paymti taip, kaipnumatyta i taisykli 98 punkte.

XIII. VAIAVIMO PRADIA IR MANEVRAVIMAS

105. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deine kelio puse. Prieing krypi eism vaiuojamojoje dalyje, jeigu nra kitaip nustatani kelio enkl ar enklinimo, skiriamenamoji iilgin vaiuojamosios dalies ais.

106. Prie praddamas vaiuoti, prie persirikiuodamas, prie sukdamas kair ir

kitaip keisdamas vaiavimo krypt, vairuotojas privalo sitikinti, kad tai daryti saugu, ir duotikeli (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

107. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, vairuotojas privalo duoti keli juo vaiuojanioms transporto priemonms.

108. Ivaiuodamas i kelio, vairuotojas privalo duoti keli juo vaiuojaniomstransporto priemonms, kuri judjimo krypt jis kerta.

109. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms,vaiuojanioms gretima eismo juosta ta paia kryptimi. Jeigu ta paia kryptimi vaiuojaniostransporto priemons persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keli deinje esaniai

transporto priemonei.


47/149

110. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos paios krypties eismo juostos,vienoje i j eismas yra negalimas ir susidar transporto priemoni eil, kiekvienas gretimaeismo juosta vaiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai isusidariusios eils) persirikiuoti jo uimam eismo juost. Persirikiuojantysis privalositikinti, kad jam duoda keli.

111. Prie sukdamas dein, kair arba apsisukdamas (iskyrus posk sankry,kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo i anksto pasitraukti prie pat vaiuojamosios

dalies, skirtos vaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato. Kelio enklai ir (arba) enklinimolinijos gali reikalavim pakeisti.

112. Kai dl savo gabarit ar kit prieasi transporto priemon negali pasukti(apsisukti) i kratins padties, sukti leidiama ir ne nuo vaiuojamosios dalies, skirtos


48/149

vaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

113. Reikia sukti taip, kad vaiuodama vaiuojamj dali sankirt ir ivaiuodamai jos transporto priemon neatsidurt prieprieinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidiamakeliomis eilmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudyt sukaniajam gretima eile.


49/149

114. Sukdamas kair (apsisukdamas) ne sankryoje, vairuotojas privalo duoti keli prieinga kryptimi vaiuojanioms transporto priemonms.

115. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos uimtos, keisti eismo juost

leidiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.116. Jeigu yra ltjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo i anksto

persirikiuoti i juost ir ltinti greit tik joje.

117. Jeigu yra greitjimo juosta, skirta vaiuoti keli, vairuotojas privalo vaiuoti jair silieti transporto sraut, duodamas keli juo vaiuojanioms transporto priemonms.

118. Kur kas liau u leidiam didiausi greit vaiuojantis vairuotojas (iskyrustuos atvejus, kai jis suka kair arba apsisuka) privalo praleisti paskui j greiiau


50/149

vaiuojanias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau dein. Ltaeigs ar dideli gabarit transporto priemons vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti u jossusikaupusias transporto priemones.

119. Vaiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keli kitiems eismo dalyviams.

120. Kai transporto priemoni vaiavimo trajektorijos kertasi, o vaiavimo tvarkaiose taisyklse neaptarta, keli privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemon artja ideins.

121. Apsisukti draudiama:


51/149

121.1. psij perjose;

121.2. geleinkeli pervaose;

121.3. tuneliuose;

121.4. ant tilt, estakad, viaduk ir po jais;


52/149

121.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi maesnis kaip 100 metr;

121.6. keliuose su skiriamja juosta,

iskyrus tam rengtas ir kelio enklais bei enklinimu paymtas apsisukimo vietas.


53/149

XIV. TRANSPORTO PRIEMONI ISIDSTYMAS KELYJE

122. Jeigu vaiuojamoji dalis enklinimo linijomis ir (arba) kelio enklais suskirstyta eismo juostas, transporto priemons turi vaiuoti iomis juostomis. Uvaiuoti ant brknini enklinimo linij leidiama tik persirikiuojant kit eismo juost, kirsti itisines enklinimolinijas leidiama tik i taisykli 3 priede nurodytais atvejais. Esant itisinei enklinimo linijai

(viengubai ar dvigubai), skirianiai prieing krypi eismo juostas, vairuotojas privalovaiuoti deiniau nuo jos.


54/149

123. Dvipusio eismo kelyje i keturi ir daugiau eismo juost arba kelyje suskiriamja juosta draudiama vaiuoti prieingos krypties eismui skirt kelio pus, vaiuotiskiriamja juosta arba j pervaiuoti.

124. Dvipusio eismo keliuose i trij eismo juost leidiama vaiuoti vidurin eismo juost tik lenkiant, apvaiuojant klit, sukant kair arba apsisukant. Draudiama vaiuoti kratin vaiuojamosios dalies eismo juost, skirt eismui prieinga kryptimi.


55/149

125. Vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato.

126. Krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji mas didesn kaip3,5 t, draudiama vaiuoti toliau nuo vaiuojamosios dalies krato negu antrja eismo juosta,iskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair, apsisukti, apvaiuoti klit, sustoti (stovti)vienpusio eismo kelyje.

127. Ne gyvenvietse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kuri greitisneturi viryti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kuri bendras ilgis daugiau kaip 7 m,turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje vaiuojanios transporto priemons, kad juoslenkianios transporto priemons netrukdomos galt persirikiuoti dein kelio pus.Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

128. Transporto priemons, kuri konstrukcinis greitis negali bti didesnis kaip40 km/h arba kurios dl technini prieasi negali pasiekti tokio greiio, turi vaiuoti tik

kratine deine eismo juosta, iskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvaiuoja, persirikiuojaarba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.


56/149

129. Moped vairuotojai privalo vaiuoti tik pirmja vaiuojamosios dalies eismo juosta, kuo ariau jos deiniojo krato, iskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair,apsisukti, aplenkti ar apvaiuoti klit, sustoti (stovti) vienpusio eismo kelyje.

130. Draudiama vaiuoti veja, aligatviu, psij taku arba uvaiuoti ant j,iskyrus tuos atvejus, kai uvaiuoti ant aligatvio krato leidia stovjimo bd nurodantyskelio enklai.

131. Draudiama apvaiuoti ta paia kryptimi vaiuojanias transporto priemones ideins (iskyrus leistin sukani kair, apsisukani transporto priemoni apvaiavim ideins) vaiuojant kelkraiu, ltjimo ar greitjimo juosta, jeigu kelio enklai ir enklinimasnenumato kitaip.

132. Vairuotojas, atsivelgdamas greit, privalo laikytis tokio atstumo, kadneatsitrenkt priekyje vaiuojani transporto priemon, jeigu ji bt stabdoma, taip pat palikti tok tarp i ono, kad eismas bt saugus.

XV. VAIAVIMO GREITIS

133. Vairuotojas privalo vaiuoti nevirydamas leistino greiio. Pasirinkdamasvaiavimo greit, vairuotojas turi atsivelgti vaiavimo slygas, ypa vietovs reljef, kelio ir transporto priemons bkl ir krovin, meteorologines slygas, taip pat eismo intensyvum,kad galt sustabdyti transporto priemon iki bet kurios i anksto numatomos klities. Jis turisultinti greit ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dl susidariusi aplinkybi, ypa kai blogasmatomumas.

134. Jeigu atsirado klitis ar ikilo grsm eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis galitai pastebti) privalo sultinti greit, net visikai sustabdyti transporto priemon arbaapvaiuoti klit nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

135. Gyvenvietse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne didesniu kaip50 km/h greiiu.


57/149

136. Ne gyvenvietse leidiama vaiuoti:

136.1. lengvaisiais automobiliais automagistralse nuo balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 130 km/h greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu kaip110 km/h greiiu, greitkeliuose nuo balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip110 km/h greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu kaip 100 km/h greiiu,keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose nedidesniu kaip 70 km/h greiiu;

136.2. motociklais, krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji mas nedidesn kaip 3,5 t, automagistralse ne didesniu kaip 110 km/h greiiu, greitkeliuose nedidesniu kaip 100 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip90 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

136.3. autobusais automagistralse ne didesniu kaip 100 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip80 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

136.4. krovininiais automobiliais (i j ir transporto priemoni junginiais), kuri didiausioji leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralse ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuose

su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniukaip 70 km/h greiiu;


58/149


59/149

141.2. transporto priemons, vaiuojanios priekyje ta paia eismo juosta, vairuotojasnerodo kairiojo poskio signalo;

141.3. lenkimui btina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieprieiais atvaiuojanioms transporto priemonms;


60/149

141.4. baigdamas lenkti, jis gals grti savo eismo juost, nesukliudydamaslenkiamai transporto priemonei.

142. Jeigu priekyje vaiuojantis vairuotojas rodo kairj poskio signal ir yra persirikiavs poskiui kair (apsisukimui), vaiuojantysis paskui j privalo apvaiuotisukani transporto priemon i deins arba palaukti, kol priekyje vaiuojantis vairuotojas

atlaisvins eismo juost.

143. Lenkiamos transporto priemons vairuotojui draudiama trukdyti aplenktididinant vaiavimo greit arba kitais veiksmais.

144. Jeigu su prieais vaiuojania transporto priemone prasilenkti sunku, keli privalo duoti vairuotojas, kurio pusje yra klitis. Nuokalnse, paymtose atitinkamais kelio


61/149

enklais, esant kliiai, keli privalo duoti emyn vaiuojanios transporto priemonsvairuotojas.

145. Lenkti draudiama:145.1. alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, paymtame kelio enklais

Sankrya su alutiniu keliu,

alutinis kelias i deins (kairs) arbaPagrindinis kelias,


62/149

bei reguliuojamose ir

ir lygiareikmi keli sankryose;

145.2. geleinkelio pervaose ir likus 100 m atstumui iki j;


63/149

145.3. keli ruouose, kur blogai matomas kelias;

145.4. psij perjose;

145.5. vietose, kur vaiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.


64/149

XVII. SUSTOJIMAS IR STOVJIMAS

146. Sustoti ir stovti transporto priemonms leidiama deinje kelio pusje, kuodeiniau kelkratyje, o jeigu jo nra vaiuojamosios dalies pakratyje.

147. Gyvenvietse sustoti ir stovti leidiama ir kairje pusje vienos krypties eismo

keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vien kiekvienos krypties eismo juost.

148. Neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant blogam

matomumui leidiama stovti tik stovjimo aiktelse arba u kelio rib.


65/149

149. Transporto priemonms sustoti ir stovti vaiuojamojoje dalyje leidiama viena eile.150. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviraius leidiama statyti dviem eilmis,

jeigu tai nekliudo eismui.151. Statyti transporto priemon kampu vaiuojamosios dalies krat, o ne

lygiagreiai su vaiuojamosios dalies kratu, galima tik ten, kur tai leidia stovjimo bd nurodantys kelio enklai ir (arba) vaiuojamosios dalies enklinimas.

152. Vairuotojas gali pasitraukti i savo vietos arba palikti transporto priemon tik pasirpins, kad ji savaime nepradt riedti ir ja nepasinaudot kiti asmenys.

153. Draudiama atidaryti sustojusios transporto priemons dureles, jeigu tai kelia pavoj arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

154. Palikdamas stovti motorin transporto priemon stovjimo trukm ribojanioenklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo gerai matomoje motorins transporto priemonsvietoje palikti informacij apie motorins transporto priemons atvykimo laik.

155. Sustoti ir stovti draudiama:

SUSTOTI. STOVTI.155.1. geleinkeli pervaose ir ariau kaip 50 m atstumu nuo j;


66/149

155.2. skiriamojoje, greitjimo ir ltjimo juostose;

155.3. ant tilt, viaduk, estakad ir po jais, taip pat tuneliuose;155.4. psij perjose ir ariau kaip 5 m atstumu prie jas;

155.5. ant vejos, aligatvio (iskyrus tuos atvejus, kai ten stovti leidia stovjimo

bd nurodantys kelio enklai);


67/149


68/149

155.8. vaiuojamj dali sankirtoje ir ariau kaip 5 m atstumu nuo jos, iskyrus t pus, kuri yra prieais onin keli trialse sankryose su itisine enklinimo linija arbaskiriamja juosta;

155.9. marrutinio transporto sustojimo aiktelse ir ariau kaip 15 m atstumu nuo j (kai aiktels nra ariau kaip 15 m atstumu nuo stotels enklo) arba ariau kaip 15 matstumu nuo taksi stotels enklo, jeigu tai kliudyt marrutinio transporto ar taksi eismui;

155.10. ten, kur sustojusi transporto priemon ustot kitiems vairuotojams viesoforosignalus ar kelio enklus arba kliudyt kit transporto priemoni ar psij eismui;


69/149

155.11. ne gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip 100 matstumu;

155.12. gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip 50 matstumu;

155.13. ant ubrkniuot plot, ymini nukreipimo saleles.156. Priverstinai sustojs ten, kur sustoti (stovti) draudiama, transporto priemons

vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij, jeigu tokia rengta (pastatyti avariniosustojimo enkl, kaip numatyta i taisykli 98 punkte), ir kuo skubiau paalinti transporto priemon nuo kelio.


70/149

157. Greta skiriamuoju enklu Negalusis paymt transporto priemoni savj transporto priemon vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdyt lipti (ilipti)negaliesiems.


71/149

XVIII. VAIAVIMAS PER SANKRYAS

158. Nelygiareikmi keli sankryoje alutiniu keliu vaiuojantis vairuotojas privaloduoti keli transporto priemonms, artjanioms prie sankryos pagrindiniu keliu.


72/149

159. Lygiareikmi keli sankryoje vairuotojas privalo duoti keli i deinsartjanioms transporto priemonms.

160. Tuo atveju, kai sankryoje keiiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliuvaiuojantys vairuotojai vieni kit atvilgiu turi laikytis vaiavimo per lygiareikmi keli sankryas taisykli. i taisykli vieni kit atvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, vaiuojantys

alutiniais keliais.

161. Sukdamas kair (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms, vaiuojanioms lygiareikmiu keliu prieinga kryptimi tiesiai arba dein, osankryoje, kurioje leidiama lenkti ir lenkianioms transporto priemonms.


73/149

162. Sukdamas sankryoje kair arba dein, vairuotojas privalo duoti keli visiemseismo dalyviams, kertantiems jo vaiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas keli su vienaeismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keli eismo dalyviams, kertantiems bet kuri vaiuojamosios dalies eismo juost.

163. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo enkl nra, jisturi elgtis taip, lyg vaiuot alutiniu keliu.

164. Draudiama vaiuoti vaiuojamj dali sankirt, jeigu joje ar u jos yraklitis, kuri priverst vairuotoj sustoti sankryoje ir trukdyti kit transporto priemoni eismui.


74/149

165. sijungus leidiamajam viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms, ivaiuojanioms i sankryos vaiuojamj dali sankirtos numatyta

kryptimi (jeigu manevras pradtas, kai j krypties signalas buvo leidiamasis), ir praleisti baigianius pereiti vaiuojamj dal psiuosius.

166. Vairuotojui, vaiavusiam vaiuojamj dali sankirt pagal leidiamj viesoforo signal, leidiama vaiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks bt viesoforo signalasivaiuojant i sankryos.

Taiau jeigu sankryoje prie pakeliui esanius viesoforus yra Stop linija (kelioenklas Stop linija), vairuotojas turi paisyti kiekvieno viesoforo signalo.


75/149

167. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta papildomoje viesoforosekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti keli i kit krypi pagal leidiamj viesoforo signal vaiuojanioms transporto priemonms.

168. Sankryoje, kurioje eismas reguliuojamas viesoforu su papildoma sekcija,vairuotojas, vaiuojantis eismo juosta, i kurios sukama, turi vaiuoti toliau jungtos rodyklsnurodyta kryptimi, jeigu sustojs jis sutrukdyt kit ta paia eismo juosta vaiuojani paskui j transporto priemoni eismui.

169. Esant draudiamajam viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalosustoti prie Stop linij, o jeigu jos nra prie viesofor, kertam vaiuojamj dal, psij perj taip, kad nekliudyt transporto ir psij eismui.

170. Vairuotojui, kuris usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus rank auktyn galt sustoti i taisykli 169 punkte nurodytose vietose tik staigiaistabdydamas, leidiama vaiuoti toliau.

171. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net ir tuoatveju, jeigu jie prietaraut viesoforo signalams, kelio enklams ir enklinimo linijoms.

172. Kai eismas reguliuojamas viesoforu, vairuotojas privalo vadovautis viesoforosignalais, kad ir kokie bt vaiavimo pirmenyb nurodantys kelio enklai. Jeigu viesoforasijungtas arba jungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio

enklais.


76/149


77/149


78/149

178.2. apvaiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prie geleinkelio perva praleisti bgins transporto priemons;

178.3. vaiuoti geleinkelio perva, kai utvaras nuleistas arba pradeda leistis,savavalikai pakelti utvar arba j apvaiuoti;

178.4. vaiuoti geleinkelio perva, jeigu u jos yra klitis, kuri verst vairuotoj sustoti geleinkelio pervaoje;

178.5. gabenti per geleinkelio perva specialiai transportuoti neparengtas emskio, keli, statybos ir kitas mainas, jeigu tai galt pakenkti geleinkelio pervaos rangai.


79/149

XX. EISMAS AUTOMAGISTRALSE IR GREITKELIUOSE

179. Keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar Automobili kelias,draudiama:

179.1. eiti pstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius, joti, vaiuoti dviraiais, mopedais,keturraiais motociklais, lengvaisiais keturraiais motociklais ir visomis kitomis transporto priemonmis, iskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip patvaiuoti automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kuri maksimalus konstrukcinisgreitis arba greitis dl j technins bkls maesnis kaip 60 km/h;

179.2. sustoti (stovti), iskyrus specialiai tam skirtas aikteles;

179.3. apsisukti (iskyrus kelio enklais ir enklinimu paymtas apsisukimo vietas)


80/149

arba vaiuoti atbulam;

179.4. vaiuoti automagistral ar greitkel arba ivaiuoti i j tam neskirtosevietose;

179.5. vilkti lanksia vilktimi;


81/149

179.6. rengti sporto varybas, eitynes, kitokius renginius.

XXI. EISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE

180. Pstiesiems leidiama vaikioti vaiuojamja dalimi visoje gyvenamojojezonoje, taiau jie neturi trukdyti transporto priemoni eismui be reikalo. Gyvenamojojezonoje pstieji turi pirmumo teis prie transporto priemones.

181. Gyvenamojoje zonoje draudiama:181.1. vaiuoti didesniu kaip 20 km/h greiiu;181.2. stovti jungus transporto priemons varikl;

181.3. palikti stovti didesns kaip 3,5 t didiausiosios leidiamosios masskrovininius automobilius, daugiau kaip 12 sdim viet autobusus, taip pat traktorius,savaeiges mainas ir j priekabas;

181.4. mokyti vairuoti.


82/149

182. Transporto priemons vairuotojas, vaiuodamas keli i gyvenamosios zonos, privalo duoti keli juo artjanioms transporto priemonms.


83/149

183. io skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabui gyvenamj nam kiemuose.

XXII. MARRUTINI TRANSPORTO PRIEMONI PIRMENYB

184. Gyvenvietje vairuotojai privalo duoti keli marrutinei transporto priemonei, pradedaniai vaiuoti i paymtos stotels.

185. Prie praddamas vaiuoti i stotels, marrutins transporto priemonsvairuotojas turi sitikinti, kad jam duodamas kelias.

186. Kelyje, paymtame kelio enklu Eismo juosta marrutiniam transportui ir (arba) enklinimo linijomis A, kitoms transporto priemonms vaiuoti ia eismo juosta ir sustoti joje draudiama, iskyrus dviraius ir mopedus. Taiau jeigu i eismo juosta, skirtavaiuoti marrutiniam transportui ta paia kryptimi, yra deiniajame vaiuojamosios dalies


84/149

krate ir nra atskirta itisine enklinimo linija, dein sukantys arba apvaiuojantyssustojusi kair sukti transporto priemon vairuotojai privalo persirikiuoti i eismo juost.Marrutiniam transportui vaiuoti skirta eismo juosta, paymta raide A ir urau TAKSI,leidiama vaiuoti lengviesiems automobiliams taksi.

XXIII. NEGALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMAS187. Vairuotojui, vairuojaniam transporto priemon, kuri paymta skiriamuoju

enklu Negalusis, leidiama vaiuoti zon, paymt kelio enklaisEismas draudiamas ir

Motorini transporto priemoni eismas draudiamas

. 188. Vairuotojui, kurio transporto priemon paymta skiriamuoju enklu

Negalusis arba negali asmen automobili statymo kortele, leidiama:

188.1. stovti ilgiau, negu leidiama, vietose, kur stovjimo laikas apribotasatitinkamais kelio enklais;

188.2. sustoti ir stovti kelio enkl Sustoti draudiama,

Stovti draudiama


85/149

galiojimo zonoje

ir (arba)ties nubrtomis prie vaiuojamosios dalies krato 1.4 ar 1.9 enklinimo linijomis.

1.4


86/149

1.9189. Negalij veimliais negaliesiems leidiama vaiuoti deiniuoju

vaiuojamosios dalies pakraiu (nesvarbu, ar yra kelkratis, aligatvis, psij takas). Negaliesiems vaiuojant deiniuoju vaiuojamosios dalies pakraiu tamsiuoju paros metuarba esant blogam matomumui, negalij veimlis turi bti su atvaitais: kairje negalij veimlio pusje i priekio baltu, o i galo raudonu.

XXIV. SPECIALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMO YPATUMAI

190. Specialij transporto priemoni vairuotojai gali vaiuoti su jungtais mlynais ir (ar) raudonais (arba tik mlynais) ybiojaniais vyturliais ir (ar) specialiaisiais garsosignalais tik tuo atveju, kai tai btina gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt, utikrintiviej tvark, sulaikyti tariamus padarius teiss paeidim asmenis. Specialij transporto

priemoni vairuotojai, vaiuodami kelyje su jungtais mlynais ir (ar) raudonais (arba tik mlynais) ybiojaniais vyturliais (kurie turi bti matomi 360 kampu) ir (ar)specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti i taisykli V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII,XVIII, XIX, XXI, XXII skyri reikalavim ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tainepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai sitikina, kad jiems duodamas kelias. ia teise taip pat naudojasi transporto priemoni, kurias lydi specialiosios transporto priemons,vairuotojai.

191. Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keli artjanioms specialiosiomstransporto priemonms su jungtais mlynais ir (ar) raudonais (arba tik mlynais)ybiojaniais vyturliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artjanioms (ir j lydimoms) transporto priemonms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip4 eismo juostos, jie privalo sustoti deiniajame kelkratyje, kai jo nra prie deiniojovaiuojamosios dalies krato (keliuose su skiriamja juosta sustoti privalo tik ta paiakryptimi judanios transporto priemons).


87/149

192. Pro stovini specialij transporto priemon su jungtu mlynu ir (ar) raudonu(arba tik mlynu) ybiojaniu vyturliu vairuotojas privalo vaiuoti tokiu greiiu, kad prireikus galt tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

193. Specialij transporto priemoni su jungtais oraniniais ybiojaniaisvyturliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio enkl (iskyrus didiausiogreiio ribojimo ir pirmumo enklus), enklinimo ir transporto priemoni isidstymovaiuojamojoje dalyje reikalavim, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Specialij transporto priemoni su jungtais oraniniais ybiojaniais vyturliais vairuotojai,vaiuodami kelyje, stovdami ir (ar) atlikdami darbus, utikrina, kad nepakenks eismosaugumui.

194. Oranin vyturl leidiama jungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemons matmenims su kroviniu ar be jo virijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, vaiuojant ltai, veant pavojingus krovinius ir panaiai). ybiojantis oraninisvyturlis nesuteikia pirmenybs, tik atkreipia dmes ir spja kitus eismo dalyvius apiegalim pavoj.

XXV. KELEIVI VEIMAS

195. Keleivius veti leidiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis)transporto priemonmis ir tik pagal konstrukcij keleiviams skirtose vietose. Krovininioautomobilio kbule keleivius veti leidiama tik pritaikius kbul keleiviams veti.

196. Keleivius veaniame krovininio automobilio kbule turi bti sdyns, taisytos15 cm emiau borto virutinio krato. Sdyns, esanios iilgai priekinio, galinio ir onini bort, turi bti su tvirtais atloais.

197. Krovininio automobilio kbule leidiama veti tik ant sdyni sdiniuskeleivius. Veam keleivi neturi bti daugiau, negu rengta sdimj viet. Krovininioautomobilio kbule draudiama veti vaikus iki 16 met.


88/149

198. Veti keleivius krovininio automobilio kbule, kuriame yra rengim (krovini),leidiama tik tada, kai rengimai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivi sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kbule keleivius veti leidiama tik tada, kaikeleiviai turi ry su vairuotoju ir prireikus gali duoti signal sustoti.

199. Veti keleivi grupes krovininio automobilio kbule leidiama vairuotojams,turintiems ne maesn kaip 3 met tos kategorijos vairuotojo sta, o kariniams vairuotojams turintiems ne maesn kaip 6 mnesi vairavimo sta ir Krato apsaugos ministerijosnustatyta tvarka iduot paymjim.

200. Ant vaik (iki 16 met) grupes veanio autobuso priekio ir galo turi bti pritaisyti skiriamieji enklai, numatyti i taisykli 4 priede. Vaikus veanio autobuso(iskyrus mokyklinius autobusus), kuriame rengta daugiau kaip 16 sdimj viet (neskaitantvairuotojo), salone turi bti ne maiau kaip du suaug (ne jaunesni kaip 21 met) palydovai, o jeigu autobuse rengta maiau sdimj viet vienas suaugs palydovas, ne jaunesnis kaip21 met.

201. Draudiama:201.1. veti keleivi daugiau, negu numatyta transporto priemons techninje

charakteristikoje;201.2. veti keleivius taip, kad jie trukdyt vairuoti ir ribot vairuotojui matomum;201.3. veti mopedais, keturraiais motociklais, lengvaisiais keturraiais motociklais,

motociklais (iskyrus priekabas) vaikus iki 12 met;201.4. veti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio

automobilio kbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) ukeliamas ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio taiso, draudiama keleiviams bti velkamos transporto priemons kabinoje (salone) ir kbule, o jeigu velkama transporto priemon ukelta antvilkiko platformos ir velkanios transporto priemons kbule;

201.5. veti keleivius krovininio automobilio kbule (iskyrus i taisykli 195199 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kbule, priekabose, prikabinamuosevasarnamiuose;

201.6. mokant vairuoti, veti vaikus iki 14 met.

XXVI. SAUGOS DIR NAUDOJIMAS

202. Vaiuojant transporto priemone su rengtais saugos dirais, btina juos usisegti.Jeigu autobuse rengti saugos dirai, prieais kiekvien sdyn, ant sdyns arba alia josmatomoje vietoje gali bti pavaizduotas informacinis enklas ,,Usisek saugos dir. Nesantio informacinio enklo, autobuso vairuotojas, prie praddamas vaiuoti, privalo odiuinformuoti keleivius apie reikalavim naudotis saugos dirais.

203. Gyvenvietse leidiama neusisegti saugos dir vaiuojant atbulomis arba

stovjimo aiktelse.


89/149

204. Jaunesnius kaip 12 met ir emesnius kaip 150 cm vaikus leidiama veti ant priekins lengvojo automobilio, autobuso sdyns ar krovininio automobilio kabinoje tik specialiose j giui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grups sdynse:

204.1. 0 grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 10 kg;204.2. 0+ grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 13 kg;204.3. I grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;204.4. II grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;204.5. III grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.205. Draudiama ant priekins motorins transporto priemons sdyns veti vaik

specialioje jo giui ir svoriui pritaikytoje sdynje, kurios atloas atsuktas priekin motorinstransporto priemons stikl, jeigu priekin sdyn apsaugota saugos pagalve. i nuostatanetaikoma, jeigu priekins saugos pagalvs veikimo mechanizmas ijungtas.

206. Veamus ant galins automobilio sdyns 3 met ir vyresnius vaikus leidiama prisegti saugos diru, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.

207. Jaunesnius kaip 3 met vaikus leidiama veti ant galins automobilio sdynstik specialiose j giui ir svoriui pritaikytose sdynse.

208. Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dl rimt medicinini prieasi idav specialius paymjimus, leidiama neusisegti saugos dir. iuose paymjimuoseturi bti nurodytas j galiojimo laikas.

XXVII. KROVINI VEIMAS

209. Veamo krovinio (keleivi) mas ir vienos aies apkrova neturi bti didesns unustatytas tai transporto priemonei.

210. Krovinys transporto priemonje turi bti padtas, o prireikus pritvirtintas ir udengtas taip, kad:

210.1. neblogint vairuotojui matomumo;210.2. nepaeist transporto priemons stabilumo ir netrukdyt jos vairuoti;210.3. neudengt iorini viesos prietais, viesos atvait, numerio, skiriamj

enkl ir duodam signal;210.4. nekrist, nesivilkt, nekelt triukmo, netert kelio ir aplinkos;

210.5. nekelt pavojaus monms ar materialinms vertybms, negadint keliorengini ir technini eismo reguliavimo priemoni.


90/149

211. Jeigu krovinio padtis ir bkl transporto priemonje neatitinka i taisykli 210 punkto reikalavim, vairuotojas nedelsdamas privalo paalinti trkumus, o jeigu to padaryti negalima, toliau nebevaiuoti.

212. Jeigu krovinys priekyje arba gale isikia u transporto priemons gabarit daugiau kaip 1 m arba jo oninis kratas bent kiek isikia u transporto priemons oniniogabarito, jis turi bti paymtas, kaip numatyta i taisykli 4 priede.

213. Transporto priemoni ar transporto jungini, kuri matmenys, mas su kroviniuar be jo virija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydius, vairuotojai privalo su savimiturti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybi nustatyta tvarka iduot leidim ir laikytisleidime nustatyt slyg. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones remonto ar stovjimo viet, taip pat ems kio mainoms ir mechanizmams viesiuoju parosmetu vaiuojant i vieno lauko kit, vaiuojant lauk ar grtant i jo.

214. Veant pavojingas mediagas ir gaminius, raytus JT Ekspert komiteto

sudarytame pavojing mediag srae, turi bti laikomasi Europos sutarties dl pavojing krovini tarptautinio veimo keliais (ADR) ir kit teiss akt reikalavim, reglamentuojani pavojing krovini veim.

215. Draudiama transporto priemone vaiuoti toliau, kol nebus paalinti sunkiasvori ir (ar) didiagabarii krovini, pavojing krovini veimo reikalavim paeidimai, keliantys pavoj monms ir aplinkai.

XXVIII. TRANSPORTO PRIEMONI VILKIMAS

216. Velkam standia arba lanksia vilktimi transporto priemon vairuoti gali tik asmuo, turintis teis j vairuoti. Transporto priemon, kurios vairo mechanizmas sugeds,velkama ukelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio taiso.

217. Lanksios vilkties ilgis turi bti nuo 4 m iki 6 m, ji turi bti paymtarykiaspalvmis vliavlmis (skydeliais) arba turi bti rykios spalvos ir ne siauresn kaip50 mm. Standi vilktis neturi bti ilgesn kaip 4 metr.

218. Velkamoji transporto priemon bet kuriuo paros metu turi vaiuoti su jungtaavarine viesos signalizacija. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji neveikia,

velkamosios transporto priemons gale turi bti pritvirtintas avarinio sustojimo enklas.219. Velkaniosios transporto priemons vairuotojas atsako u tai, kad bt laikomasii taisykli 216218 ir 220 punkt reikalavim.


91/149


92/149

225. Motorins transporto priemons ir transporto priemoni junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi bti paenklintiaikiai matomais skiriamaisiais enklais M, numatytais i taisykli 4priede.

226. Vairavimo mokykl mokomieji automobiliai papildomai turi bti paenklintitokiais pat skiriamaisiais enklais, rengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apvieiamaisi vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apvieiamas i vidaus skiriamasis enklas gali bti rengtas tik salono viduje, u priekinio stiklo.

227. Mokant vairuoti, skiriamojo enklo apvietimas turi bti jungtas.228. Mokant vairuoti motocikl, moped, keturrat motocikl, lengvj keturrat

motocikl keliuose, tarp mokinio ir j lydinio vairavimo instruktoriaus turi bti palaikomasradijo ryys. Be to, mokinys privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniaiselementais ir skiriamuoju enklu M liemens priekyje ir ant nugaros. Toki pat liemen privalo vilkti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokin motociklu, tik su urauVAIRAVIMO INSTRUKTORIUS. Jeigu vairavimo instruktorius mokin lydi automobiliu,automobilis turi bti paenklintas pagal i taisykli 4 priedo reikalavimus. Kit transporto priemoni vairuotojams draudiama siterpti tarp mokinio ir j lydinio instruktoriausvairuojam transporto priemoni.

229. Vairavimo mokymui naudojamos motorins transporto priemons ir transporto priemoni junginiai turi atitikti t kategorij, kurios vairavimo teis siekia gyti mokinys.

230. Asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis

vairuotojams nustatyt reikalavim ir utikrinti, kad mokymo metu bt laikomasi i taisykli.

XXX. EISMO DALYVI PAREIGOS VYKUS EISMO VYKIUI

231. vykus eismo vykiui, kiekvienas su juo susijs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

231.1. nedelsdamas sustoti,

nesukeldamas papildomo pavojauseismui, ir paymti eismo vykioviet i taisykli 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka;

231.2. pagal galimybes imtisvis reikiam priemoni saugiameismui utikrinti eismo vykiovietoje, o tais atvejais, kai eismo

vykio viet kvieiama policija,


93/149

neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeist eismo vykio aplinkybs, taip patsaugoti eismo vykio pdsakus;

231.3. pateikti teis vairuoti transporto priemon patvirtinant dokument, transporto priemons registravimo ir privalomosios technins apiros dokumentus, transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo liudijim (polis ) ar kitusasmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo vykiu susij eismo dalyviai;

231.4. jeigu eismo vykio metu uvo ar buvo sueistas mogus ir tuo atveju, kai eismovykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemons (transporto priemoni junginiai), praneti apie eismo vyk policijai ir pasilikti eismo vykio vietoje arba, pranes policijai,sugrti eismo vykio viet ir laukti, kol atvaiuos policija, iskyrus tuos atvejus, kai policijaleido palikti eismo vykio viet arba turi bti suteikta pirmoji pagalba nukentjusiam asmeniuiar jam paiam;

231.5. imtis vis reikiam priemoni, kad bt suteikta pirmoji medicinos pagalbanukentjusiesiems, ikviesti greitj medicinos pagalb, o jeigu ikviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentjusij nuveti asmens sveikatos prieiros staig kitu transportunemanoma, nuveti juos artimiausi asmens sveikatos prieiros staig savo transporto priemone, iskyrus tuos atvejus, kai tai sukelt pavoj nukentjusij gyvybei ar sveikatai.

232. Jeigu eismo vykio metu neuvo ir nebuvo sueistas mogus, o su eismo vykiususij eismo dalyviai sutaria dl eismo vykio aplinkybi ir nekvieia policijos eismo vykioviet, su eismo vykiu susij eismo dalyviai privalo eismo vykio deklaracijoje nubraiytieismo vykio schem, aprayti eismo vykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo vykiu

susijusiems eismo dalyviams pasirayti. Jeigu n vienas su eismo vykiu susijs eismo dalyvisneturi eismo vykio deklaracijos, eismo vykio aplinkybs gali bti apraomos ir eismo vykioschema nubraioma ant varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo vykiu susijeismo dalyviai, transporto priemons, eismo vykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo vykio aplinkybs patvirtinamos su eismo vykiu susijusi eismo dalyvi paraais.Jeigu dl eismo vykio aplinkybi nesutariama, su eismo vykiu susij eismo dalyviai kvieia policij eismo vykio viet.

233. Su eismo vykiu susij eismo dalyviai ikart po eismo vykio privalo nevartoti

psichik veikiani mediag (alkoholio, narkotini priemoni, psichotropini ir kit svaigij mediag), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.234. Jeigu dl eismo vykio padaryta tik turtin ala ir nukentjusio asmens eismo

vykio vietoje nra, su eismo vykiu susijs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneti apieeismo vyk policijai.

XXXI. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONMS IR PRIEKABOMS

235. Eisme dalyvaujanti transporto priemon turi atitikti nustatytuosius techninius

reikalavimus.


94/149

236. Lietuvos Respublikoje vieajame eisme leidiama dalyvauti tik technikaitvarkingoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, iskyrus iose taisyklsenumatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas vieajame eisme nustatytjatvarka leidiamas laikinaisiais valstybinio numerio enklais paenklintoms motorinmstransporto priemonms, priekaboms, kuri savininkai (valdytojai) yra apsidraud transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomuoju draudimu ir sumokj valstybsnustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.

237. Kiekviena motorin transporto priemon, traktorius, savaeig maina, priekabaturi bti su tam skirtoje vietoje vertikalioje ploktumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio enklais.

238. Dalyvauti vieajame eisme Lietuvos Respublikoje leidiama nustatytja tvarkaregistruotoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji technin apira ir kuri valdytojai yra apsidraud transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomuoju draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.

239. Motorins transporto priemons, priekabos, dalyvaujanios eisme, technin bkl, registravim ir civilins atsakomybs privalomj draudim utikrina transporto priemons valdytojas ir vairuotojas.

240. Draudiama dalyvauti vieajame eisme motorinms transporto priemonms,kurios pritaikytos eismui kairija kelio puse ir (ar) turi vair deinje pusje, iskyrus tas,kurios buvo registruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegus 1 d. arba kurios pagal

konstrukcij ir rang yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. is draudimasnetaikomas laikinai (iki 90 dien per metus) Lietuvos Respublik su usienio valstybjeregistruotomis transporto priemonmis atvykusiems usienieiams, kurie neturi leidimolaikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat LietuvosRespublikos pilieiams, kuri nuolatin gyvenamoji vieta yra usienio valstybje, taip pattransporto priemonms, kurios Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugosstatymo nustatyta tvarka priskirtos antikvarini daikt kategorijai.

241. Nuo balandio 10 d. iki spalio 31 d. draudiama eksploatuoti transporto

priemones su dygliuotomis padangomis. Nuo 2011 m. balandio 10 d. draudiamaeksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.242. Nuo lapkriio 10 d. iki kovo 31 d. draudiama eksploatuoti motorines transporto

priemones, kuri didiausioji leidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t, su vasarinmis padangomis.

243. Eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje (iskyrus moped, motocikl be priekabos, keturrat motocikl ir lengvj keturrat motoci

Ket. Nuo Rusejo iliustrac

Documents

Transcript of Ket. Nuo Rusejo iliustrac