Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal...

18
Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga) Ðios rekomendacijos parengtos Rytø Europos Lytinës ir reprodukcinës sveikatos (SRH – Sexual and Reproductive Health) tinklo, Lytiðkai plin- tanèiø infekcijø darbo grupës iniciatyva. Grupæ dotacijomis remia Ðve- dijos sveikatos prieþiûros bendrijos Rytø Europos komitetas ir Ðvedijos tarptautinës plëtros bendradarbiavimo agentûra (SIDA – Swedish In- ternational Development Cooperation Agency). Projekto koordinato- rius – Marius Domeika. Mokomoji knyga skirta laboratorijø specialistams, gydytojams, dir- bantiems lytiðkai plintanèiø infekcijø srityje, medicinos aukðtøjø mo- kyklø studentams ir rezidentams Aprobavo Lietuvos medicinos mikrobiologijos sàjunga, Lie- tuvos dermatovenerologø draugija, Kauno medicinos universi- teto Laboratorinës medicinos klinika 2010-02-24. Protokolas Nr. 2/10. Recenzavo: prof. habil. dr. Alvydas Pavilonis LABORATORINË MEDICINA 2010, t. 12, Nr. 2(46) 95 MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA • SCIENCE, THEORY & PRACTICE Astra Vitkauskienë 1 , Vijoleta Jusevièiûtë 1 , Vesta Kuèinskienë 2 , Skaidra Valiukevièienë 2 , Genovaitë Stanislava Lapinskaitë 3 , Matilda Bylaitë 3 , Evgenij Sokolovsky 4 , Alevtina Savicheva 5 , Natalia Frigo 6 , Sergei Rotanov 6 , Olga Dolia 6 , Magnus Unemo 7 , Anders Hallén 8 , Marius Domeika 9 , Ron Ballard 10 1 Kauno medicinos universiteto Laboratorinës medicinos klinika; 2 Kauno medicinos universiteto Odos ir veneriniø ligø klinika; 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Infekciniø ligø dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Dermatovenerologijos centras, Lietuva; 4 Pavlovo valstybinio medicinos universiteto Dermatologijos ir venerologijos skyrius; 5 DO Ott Akuðerijos ir ginekologijos instituto RAMS mikrobiologijos laboratorija, Sankt Peterburgas; 6 Centrinis odos ir veneriniø ligø institutas, Maskva, Rusijos Federacija; 7 Orebro universiteto ligoninës Klinikinës mikrobiologijos skyrius, Orebro; 8 Upsalos universiteto Medicinos instituto Dermatologijos ir venerologijos skyrius ir 9 Klinikinës bakteriologijos skyrius, Upsala, Ðvedija; 10 Ligø kontrolës ir prevencijos centro (CDC – Centers for Disease Control and Prevention) Nacionalinis ÞIV, LPI ir TBC prevencijos skyrius, Atlanta, JAV. Laboratorinë medicina. 2010, t. 12, Nr. 2(46), p. 95–112.

Transcript of Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal...

Page 1: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

Laboratorinë sifiliodiagnostika(Mokomoji knyga)

Ðios rekomendacijos parengtos Rytø Europos Lytinës ir reprodukcinëssvei ka tos (SRH – Sex ual and Re pro duc tive Health) tinklo, Lytiðkai plin -tan èiø infekcijø darbo grupës iniciatyva. Grupæ dotacijomis remia Ðve -di jos sveikatos prieþiûros bendrijos Rytø Europos komitetas ir Ðvedijostarp tau ti nës plëtros bendradarbiavimo agentûra (SIDA – Swed ish In -ter na tional De vel op ment Co op er a tion Agency). Projekto ko or di na to -rius – Ma rius Domeika.

Mokomoji knyga skirta laboratorijø specialistams, gydytojams, dir -ban tiems lytiðkai plintanèiø infekcijø srityje, medicinos aukðtøjø mo -kyk lø studentams ir rezidentams

Aprobavo Lietuvos medicinos mikrobiologijos sàjunga, Lie -tu vos dermatovenerologø draugija, Kauno medicinos uni ver si -te to Laboratorinës medicinos klinika 2010-02-24. ProtokolasNr. 2/10.

Recenzavo: prof. habil. dr. Alvydas Pavilonis

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 95

MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA • SCIENCE, THEORY & PRACTICE

Astra Vitkauskienë1, Vijoleta Jusevièiûtë

1, Vesta Kuèinskienë

2,

Skaidra Valiukevièienë2, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë

3,

Matilda Bylaitë3, Evgenij Sokolovsky

4, Alevtina Savicheva

5,

Natalia Frigo6, Sergei Rotanov

6, Olga Dolia

6, Magnus Unemo

7,

Anders Hallén8, Marius Domeika

9, Ron Ballard

10

1Kauno medicinos universitetoLaboratorinës medicinos klinika;

2Kauno medicinos universiteto Odos irveneriniø ligø klinika;

3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto,Infekciniø ligø dermato venerologijos irmikrobiologijos klinika, Vilniausuniversiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Dermatovenerologijos centras, Lietuva;

4Pavlovo valstybinio medicinos universiteto Dermatologijos ir venerologijos skyrius;

5DO Ott Akuðerijos ir ginekologijosinstituto RAMS mikrobiologijoslaboratorija, Sankt Peterburgas;

6Centrinis odos ir veneriniø ligøinstitutas, Maskva, Rusijos Federacija;

7Orebro universiteto ligoninës Klinikinësmikrobiologijos skyrius, Orebro;

8Upsalos universiteto Medicinos instituto Dermatologijos ir venerologijos skyrius ir

9Klinikinës bakteriologijos skyrius,Upsala, Ðvedija;

10Ligø kontrolës ir prevencijos centro(CDC – Cen ters for Dis ease Con trol andPre ven tion) Nacionalinis ÞIV, LPI irTBC prevencijos skyrius, At lanta, JAV.

Laboratorinë medicina.2010, t. 12, Nr. 2(46), p. 95–112.

Page 2: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

96 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

TURINYS

ÁVADAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95

1. KLINIKINIAI SIFILIO POÞYMIAI . . . . . . . . . . . 97

1.1. Klinikiniai ágyto sifilio poþymiai. . . . . 97

1.2. Klinikiniai ágimto sifilio poþymiai . . . 98

2. MËGINIØ PAËMIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98

2.1. Tiriamosios medþiagos paëmimas,atliekant tiesioginá treponemønustatymà. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98

2.2. Kraujo mëginiø gabenimas irlaikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99

2.3. Stuburo smegenø skysèio tyrimopaëmimas, gabenimas ir laikymas . . . 99

3. TIESIOGINIO TREPONEMA PALLIDUMNUSTATYMO TYRIMØ METODAI . . . . . . . . . . . . . 99

3.1. Tamsiojo lauko mikroskopija . . . . . . . 99

3.2. Tiesioginë imunofluorescencija (TIF) 100

3.3. Nukleorûgðèiø tyrimai. . . . . . . . . . . . 100

4. TYRIMØ METODAI TREPONEMA PALLIDUMANTIKÛNAMS NUSTATYTI. . . . . . . . . . . . . . . . . 101

4.1. Netreponeminiai tyrimai. . . . . . . . . . 101

4.1.1. Reakcija plazmos reaginams(RPR) nustatyti . . . . . . . . . . . . 102

4.1.2. Kiti netreponeminiai tyrimai . 103

4.2. Treponeminiai tyrimai. . . . . . . . . . . . 103

4.2.1. Fluorescuojanèiø Treponemapallidum antikûnø (FTA)tyrimai ir modifikacijos . . . . . . 104

4.2.2. Treponema pallidumhemagliutinacijos (TPHA)tyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105

4.2.3. Imunofermentiniai tyrimai(ELISA). . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107

4.2.4. Western bloto testai . . . . . . . . . 108

4.2.5. Greitieji chromatografiniøjuosteliø tyrimai. . . . . . . . . . . . 109

4.2.6. Treponema pallidumimobilizacijos testas (TPI) . . . . 109

5. PRAKTINËS SIFILIO DIAGNOSTIKOSREKOMENDACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111

6. LITERATÛRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111

7. SANTRUMPOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 3: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

ÁVADAS

Si fi lis yra in fek ci ja, ku rià su ke lia spi -ro che tos Tre po ne ma pal li dum (T. pal -li dum). At si þvel giant á uþ si krë ti mobû dà, si fi lis skirs to mas á ágy tà ir ágim -tà. Ágy tas si fi lis – tai in fek ci ja, daþ -niau siai per duo da ma ly ti niø san ty kiøme tu, ga li mas pa kar to ti nis uþ si krë ti -mas. Ne gy do ma li ga ga li su kel ti sun -kias kom pli ka ci jas ir mir tá. Anks tidiag no za vus, li ga ga na leng vai ið gy do -ma.

1. KLINIKINIAI SIFILIOPOÞYMIAI

1.1. Klinikiniai ágyto sifiliopoþymiai

Pir mi nis si fi lis

In ku ba ci nis si fi lio lai ko tar pis (lai kasiki simp to mø at si ra di mo pra dþios)trun ka nuo 9 iki 90 die nø, dau giau siaapie 3 sa vai tes. Bû din gas pir mi nës li -gos sta di jos po þy mis – dë me lës at si ra -di mas su kë lë jo pa te ki mo vie to je. Ðispa þei di mas virs ta pa pu le, ku ri ið opë -ja.

Pir mi nio si fi lio bë ri mas – kie to jiopa ar ba ero zi ja (ul cus du rum, kie ta -sis ðan ke ris), daþ niau siai yra vie na,ne skaus min ga, ly giu bliz gan èiu pa vir -ðiu mi, kie tu dug nu, aið kiø ri bø. Esantið ori niø ly ti niø or ga nø pa þei di mams,daþ nai pra si de da abi pu sis ne skaus -min gas kirkð niø lim fa de ni tas. Ypa tu -mai:

Ø daþ niau siai kie to ji opa (ðan ke -ris) su si da ro var pos gal vos vai ni ki në je (ko ro na ri në je) va ge lë je ar ant var poskû no, mo ters ið ori niø ly ti niø or ga nøsri ty je, makð ty je, gim dos kak le ly je,tie sio jo je þar no je, ant lie þu vio ar ba lû -pø;

Ø ið pra dþiø ne ti pið kos ei gos kie -toji opa (ðan ke ris): vie nos pu sës an gi -na, lan duo nis (pa na ri ci jus), kie to jiede ma;

Ø pir mi nio pa þei di mo ga li ma ne -pa ste bë ti, jei jis la bai ma þas, at si ran -da tie sio jo je þar no je ar ba makð tiesskliau te;

Ø dël ant ri nës bak te ri nës in fek ci -jos kli ni ki niai po þy miai ga li bû ti ne ti -pið ki;

Ø kie to ji opa (ðan ke ris) uþ gy ja sa -vai me per 3–8 sa vai tes be ran do;

Ø daþ nai pir mi nës li gos sta di jospa bai go je at si ran da ið pli tu si lim fa de -no pa ti ja;

Ø kie to ji opa (ðan ke ris) yra uþ kre -èia ma.

Ant ri nis si fi lis

Ðiai sta di jai bû din gas glei vi niø ir odosið bë ri mas. Kli ni ki niai po þy miai ga libû ti la bai ávai rûs:

Ø bë ri mai daþ niau siai bû na ne -nieþ tin èios dë me lës, pa pu lës, re èiaupû li nu kai; pa pras tai jie vie no dai pa si -skirs to vi so kû no odo je, áskai tant del -nus ir pa dus;

Ø bë ri mai at si ran da po in fek ci jospra ëjus 6–18 sav. dël tre po ne mos dau -gi ni mo si ir pa skli di mo krau jy je;

Ø ðil to se, drëg no se vie to se (pvz.,ly ti niø or ga nø ar ið an gës sri ty je) ga liat si ras ti plokð èiø ve ge tuo jan èiø, á kar -pas pa na ðiø pa pu liø, va di na mø plokð -èio sio mis kon di lo mo mis (con dy lo ma tala ta);

Ø re tais at ve jais glei vi në je ga li at -si ras ti plokð te liø, ero zi jø (pla qu es mu -qu en ses), opø, imi tuo jan èiø vë þá arlim fo mà skran dþio glei vi nës in fil tra -tø, gel ta, bal so uþ ki mi mas.

Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi -nis gal vos pli ki mas, kû no odo je de pig -men tuo tos dë mës (si fi li në leu ko der -ma);

Ø ant ri nio si fi lio pa þei di mai uþ -kre èia mi. Su kë lë jas ga li bû ti per duo -tas ir ne ly ti nio sà ly èio bû du per pa -þeis tà odà ar glei vi næ;

Ø ne gy dant odos ir glei vi niø bë ri -mai vi sa da sa vai me nu nyks ta po ke liøsa vai èiø ar më ne siø.

Ant ri nio si fi lio me tu ga li bû ti leng -vas karð èia vi mas, ben dras ne ga la vi -mas, gal vos skaus mas ir ið pli tu si (ge -ne ra li zuo ta) lim fa de no pa ti ja. Ðie kli -

ni ki niai po þy miai, pa na ðiai kaip pir -mi nio si fi lio sta di jos me tu, ne gy do miið nyks ta. Ant ri nio si fi lio po þy miai ga livël at si ras ti ir pa si baig ti tre jø ket ve -riø me tø lai ko tar piu. Li gai pro gre suo -jant, ga li bû ti pa þei dþia mi ir ki ti or ga -nai, tarp jø ðir dis, cen tri në ner vø sis -te ma, akys, kau lai, sà na riai bei ki ti vi -daus or ga nai (skran dis, inks tai).

La ten ti nis si fi lis

Jei ant ri nis si fi lis ne gy do mas, kli ni ki -niai po þy miai nu nyks ta ir li ga per ei naá anks ty vo jo la ten ti nio si fi lio sta di jà.Ðios sta di jos tarps niu pa cien to krau jy -je dar ga li bû ti daug cir ku liuo jan èiøtre po ne mø ir li ga ið lie ka uþ kre èia ma.Maþ daug po vie nø me tø cir ku liuo jan -èiø mik ro or ga niz mø kie kis su ma þë ja,ir li ga per ei na á ki tà sta di jà – vë ly vo jola ten ti nio si fi lio. To kia sta di jø se kasvar bi tiek diag no zuo jant li gà, tiekski riant gy dy mà. Daþ nai ne áma no manu sta ty ti tiks lios li gos truk mës. Jeiky la abe jo niø, kiek lai ko pra ëjo nuouþ si krë ti mo pra dþios, pa cien tas tu ribû ti gy do mas kaip ser gan tis vë ly vuo ju la ten ti niu si fi liu.

Tre ti nis (vë ly va sis) si fi lis

Po dau ge lio me tø ne gy do ma li ga ga lipro gre suo ti á tre ti ná si fi lá. Ðios sta di -jos me tu pa þeis tuo se au di niuo se su si -da ro gra nu lo mø ti po uþ de gi mas. Antodos ar glei vi në je ga li at si ras ti si fi li -niø gum be liø ar maz gø. Ga li bû ti pa -þeis ti vi daus or ga nai: ðir dis, ke pe nys, ner vø, rau me nø ar kau lø sis te mos.At si ran da neu ro lo gi niai ar ba psi chi -kos su tri ki mai (as me ny bës po ky èiai,

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 97

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

1 lentelë. Sifilio klasifikacija (TLK 10, 2007) [1]

A 50. Ágimtas sifilis A50.0 Ankstyvasis simptominis ágimtas sifilisA50.1 Ankstyvasis latentinis ágimtas sifilisA50.2 Ankstyvasis ágimtas sifilis, nepatikslintasA50.3 Vëlyvoji ágimta sifilinë okulopatijaA50.4 Vëlyvasis ágimtas neurosifilis (juvenilinis neurosifilis)A50.5 Kitas vëlyvasis ágimtas simptominis sifilisA50.6 Vëlyvasis ágimtas latentinis sifilisA50.7 Vëlyvasis ágimtas sifilis, nepatikslintasA50.9 Ágimtas sifilis, nepatikslintas

A51. Ankstyvasissifilis

A51.0 Pirminis lytiniø organø sifilisA51.1 Pirminis iðangës (analinis) sifilisA51.2 Pirminis kitø lokalizacijø sifilisA51.3 Antrinis odos ir gleivinës sifilisA51.4 Kitos antrinio sifilio formosA51.5 Ankstyvasis latentinis sifilisA51.9 Ankstyvas sifilis, nepatikslintas

A52. Vëlyvasis sifilis A52.0 Kardiovaskulinës sistemos sifilisA52.1 Simptominis neurosifilisA52.2 Besimptomis neurosifilisA52.3 Neurosifilis, nepatikslintasA52.7 Kitas simptominis vëlyvasis sifilisA52.8 Vëlyvasis latentinis sifilisA52.9 Vëlyvasis sifilis, nepatikslintas

A53. Kitø ir ne pa tiks -lin tø formø sifilis

A53.0 Latentinis sifilis, nevadinamas ankstyvuoju ar vëlyvuojuA53.9 Sifilis, nepatikslintas

Atsiþvelgiant á TLK klasifikacijà, klaidingai teigiama netreponeminë serologinë reakcija,su kel ta sifilio sukëlëjo, koduojama R76.2.

Page 4: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

silp na protystë), apa ki mas, ðir dies irkrau ja gys liø sis te mos li gos, mir tis.Neu ro si fi lis ga li bû ti be simp to mis arpa si reikð ti kaip me nin go vas ku li nissi fi lis (in sul tas, me nin gi tas), ga li su -trik ti ko or di na ci ja, var gin ti gal vosskaus mai, at si ras ti ju ti mo su tri ki -mai, kur tu mas, pro gre suo jantis pa ra -ly þius, nu ga ros sme ge nø dþiû tis (ta -bes dor sa lis). Esant ðir dies ir krau ja -gys liø sis te mos pa þei di mams vys to sibe simp to mis me za or ti tas, vai ni ki niøar te ri jø þio èiø ste no zë, aortos voþ tu -vø ne pa kan ka mu mas ar ba aortosaneu riz ma (daþ niau siai ky lan èio siosaortos).

Daþ niau siai tre ti nis si fi lis diag no -zuo ja mas re mian tis kli ni ki niais po þy -miais ir se ro lo gi niø ty ri mø duo me ni -mis.

Si fi lis nëð tu mo me tu

Jei nëð èio ji ser ga si fi liu ir në ra gy do -ma, su kë lë jas pro pla cen tà ga li bû tiper duo tas vai siui. Maþ daug 25 % at ve -jø ga li gim ti ne gy vas nau ja gi mis,40–70 % at ve jø gims ta uþ sikrë tæs nau -ja gi mis.

Lie tu vo je nëð èio sioms si fi lio pa tik -ra at lie ka ma se ro lo gi niais ty ri mais.Ti ria ma du kar tus: anks ty vuo ju nëð -tu mo pe ri odu, t. y. iki 12 nëð tu mo sa -vai tës, ir tre èio tri mest ro me tu,32 nëð tu mo sa vai tæ [2]. Jei nëð èio ji ne -si lan kë svei ka tos prie þiû ros ástai go je,si fi lio pa tik ros ty ri mà rei kia at lik tinëð èia jai at vy kus gim dy ti. Mo ti nos irnau ja gi mio ne ga li ma ið ra ðy ti ið svei -ka tos prie þiû ros ástai gos, kol ne gau na -mi si fi lio ty ri mø re zul ta tai.

1.2. Klinikiniai ágimto sifiliopoþymiai

Ágim tu si fi liu su ser ga ma, kai nëð tu mome tu vai sius uþ kre èia mas T. pal li dumpro uþ si krë tu sios mo ti nos pla cen tà.Tai ávyks ta ket vir tà já – penk tà já nëð tu -mo më ne sá. T. pal li dum pa ten ka á vai -siø pro pla cen tà. Di dþiu lë vai siaus in -fek ci ja ga li su kel ti abor tà, nau ja gi misga li gim ti ne gy vas ar ba tu rë ti li gos po -þy mius, at si ran dan èius ið kart po gi mi -mo ar ba vë les niu lai ko tar piu, sun kiais

at ve jais – mir ti nau ja gi mys tës lai ko -tar piu.

Ágim tas si fi lis skirs to mas á anks ty -và já ir vë ly và já.

Anks ty vo jo ágim to si fi lio me tu vai -sius ga li gim ti tu rë da mas si fi lio po þy -miø ar ba jie at si ran da vë liau, pra ëjus2 – 12 sa vai èiø po gi mi mo, ar jø vi saine bû na.

Anks ty va jam nau ja gi miø si fi liuibû din ga raukð lë ta, gle bi, pil kai gels -vos spal vos oda, tu rin ti bû din gus ið bë -ri mus (si fi li næ pûs li næ ar di fu zi niø ma -ku lo pa pu li niø odos in fil tra tø), ypaèdel nø, pa dø sri ty se, apie bur nà ir ið an -gæ. Daþ nai pir ma sis li gos po þy mis –slo ga (co ry za syp hi li ti ca). Ki ti po þy -miai – ið pli tæs (ge ne ra li zuo tas) os te o -chon dri tas, karð èia vi mas, he pa to- irsple no me ga li ja, pro gre suo jan tis tarp -au di ni nis (in ters ti ci nis) plau èiø uþ de -gi mas su plau èiø fib ro ze, ma þa krau -jys të, ki tos ágim tos ano ma li jos (di fu zi -nis in ters ti ci nis mio kar di tas, pan kre -a ti tas, nef ri tas).

Vë liau (dve jø me tø ar vy res niamvai kui – lu es tar da) ga li at si ras ti vë ly -vo jo ágim to si fi lio po þy miø – kau lø(bal no no sis, kar do for mos blauz di -kau lis), dan tø, akiø, klau sos or ga nøar sme ge nø pa þei di mø; Ha èin so no(Hut chin son J.) tria da (pa ren chi mi niske ra ti tas, si fi li nis la bi rin ti tas (VI II n.kur tu mas) ir Ha èin so no dan tys – sta -ti nës for mos prie ki niai dan tys, li ku -sie ji la bai ma þi (si fi li në mik ro don ti ja),yra pa tog no mi nis vë ly vo jo ágim to si fi -lio po þy mis.

Laboratoriniai sifilio diagnozëskriterijai pateikti 2 lentelëje.

2. MËGINIØ PAËMIMAS

2.1. Tiriamosios medþiagospaëmimas, atliekant tiesioginá treponemø nustatymà

Se ru mo ið sky ros ið opø, ero zi jø ar baðlap lës nau do ja mos T. pal li dum nu -sta ty ti at lie kant tam sio jo lau ko mik -ro sko pi jà ar ba tie sio gi nei imu nof luo -res cen ci jai (TIF-TP).

Më gi ná rei kia im ti ati dþiai ir at sar -giai, pa þeis tà pa vir ðiø nu va lius mar li -niu tam po nu, su vil gy tu fi zio lo gi niutir pa lu. Va lant pa ða li na mi sim bio ti -niai spi ra li niai mik ro or ga niz mai ir ki -ta mik ro flo ra, ku ri ga li truk dy ti ty ri -mui. Svar bu ne pa þeis ti pa vir ðiaus irne su kel ti krau ja vi mo. Më gi ny je esan -tys leu ko ci tai, làs te li nës lie ka nos arerit ro ci tai ga li truk dy ti ty ri mui.

Tin ka mo au di niø skys èio pa ë mi mo me to dai:Ø Su dir gi ni mo me to das: ste ri liu

tam po nu, su vil gy tu ste ri liu fi zio lo gi -niu tir pa lu, kruopð èiai nu va lo ma vie -ta, ið ku rios bus ima mas më gi nys (kie -to ji opa, drëg na pa pu lë, plokð èio ji kon -di lo ma ir t. t.). Ste ri liu me di ci ni niuðaukð tu ar ba me di ne men te le ðvel niaima sa þuo ja mas pa þei di mo pa vir ðius.Dël ið te kë ju sio skaid raus au di niøskys èio pa þei di mo pa vir ðius grei tai su -drëks ta. Jei pra si de da krau ja vi mas –su stab do mas ste ri liu tam po nu. Ek su -da te ga li bû ti ðiek tiek krau jo.Ø Su spau di mo me to das: nu va lo -

ma oda, pa þei di mas pirð tais su spau -dþia mas ið abie jø pu siø (bû ti na uþ si -mau ti vien kar ti nes pirð ti nes) ar bachi rur gi niu pin ce tu ir ska ti na mas se -ro zi nio ek su da to ið si sky ri mas. Ek su -da tas bak te ri ne kil pe le pa ima masnuo pa þei di mo pa vir ðiaus ar ba at sar -giai pri dë jus mik ro sko pi ná stik le láprie pa þei di mo pa vir ðiaus. Se ro zi nioek su da to ëmi nys su mai ðo mas su la ðufi zio lo gi nio tir pa lo, uþ den gia mas den -gia muo ju stik le liu ir ti ria mas mik ro -sko pið kai.Ø Ska ri fi ka ci jos me to das: nau do -

ja mas ti riant sau suo sius pa þei di mus(ro ze o les, sau sas pa pu les ar be si epi te -li zuo jan èias ero zi jas). Ti ria mo pa þei di -mo pa vir ðius ska ri fi kuo ja mas (árë þia -mas). Pra si dë jæs ka pi lia ri nis krau ja vi -mas su stab do mas spau dþiant tam po -nu ir se ro zi nis ek su da tas su ren ka mastai kant su dir gi ni mo me to dà. Më gi -niuo se, pa im tuo se ið sau sø jø pa þei di -mø, daþ nai T. pal li dum mik ro sko punu sta ty ti sun ku.

Vie ti niø an ti sep ti kø ar an ti bio ti kø nau do ji mas ar ba ant ri në bak te ri në in -fek ci ja ga li nu lem ti klai din gai ne igia -

98 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

2 lentelë. Laboratoriniai sifilio diagnostikos kriterijai [3–5]

Tiesioginis Treponema pallidum nustatymasklinikiniuose mëginiuose*

Treponema pallidum antikûnø nustatymas

Atliekant:

– tamsiojo lauko mikroskopijà– TIF-TP– NRAT

Atliekant dviejø tipø serologines reakcijas:

– netreponeminá testà (pvz., RPR ar VDRL)ir– treponeminá testà (pvz., TPHA, TP-PA, ELISA ar FTA-ABS)

* tai vie nin te lis pa ti ki mas la bo ra to ri nis ak ty vio jo si fi lio diag nos ti kos kri te ri jus.TIF-TP – tie sio gi nis imu nof luo res cen ci jos – T. pal li dum me to das; NRAT – nu kle o rûgð èiø am pli fi ka ci jos tes tas; RPR – re ak ci ja plaz mosre a gi nams nu sta ty ti; VDRL – Ve ne ri niø li gø moks lo la bo ra to ri jos tes tas; TPHA – T. pal li dum he mag liu ti na ci jos re ak ci ja; TP-PA – T. pal -li dum pa sy viø da le liø ag liu ti na ci jos re ak ci ja; ELI SA – imu no fer men ti nis me to das; FTA-ABS – fluo res cuo jan èiø T. pal li dum an ti kû nø ab -sorb ci jos tes tas.

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 5: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

mus ty ri mo duo me nis. To kiu at ve jupa þei di mà pa ta ria ma ke lis kar tus va -ly ti ste ri liu mar lës tam po nu, su vil gy -tu ste ri liu fi zio lo gi niu tir pa lu, ir ty ri -mà kar to ti ki tà die nà.

Ti ria mà jà me dþia gà, gau tà ið pa di -dë ju siø sri ti niø limf maz giø (daþ niau -siai kirkð niø limf maz giø), ga li ma nau -do ti mik ro sko pi nei di ag nos ti kai.

Ø As pi ra ci në limf maz gio punk ci -ja: pa si ren ka mas kie tas (in fil truo tas)slan kus limf maz gis, ne tu rin tis fliuk -tu a ci jos po þy miø. Vir ðu ti nis odossluoks nis nu va lo mas jo du, lim fi nismaz gas su ima mas dviem pirð tais irsu lei dþia ma ðiek tiek ste ri laus fi zio lo -gi nio tir pa lo. Punk ci në ada ta ábe da ma per vi sà limf maz gio aðá ir lë tai su lei -dþia mas tir pa las. Ada ta trau kia ma at -gal pa gal limf maz gio aðá, tuo pa èiume tu ið jo siur bia ma me dþia gos. Lim -fo ci tø bu vi mas as pi ra te ro do, kad më -gi nys ið limf maz gio pa im tas tin ka mai.

2.2. Kraujo mëginiøgabenimas ir laikymas

Mëgintuvëliai, kuriuose yra kraujas, ála bo ra to ri jà gabenami uþdaruose kon -tei ne riuo se kambario temperatûrossà ly go mis. Mëginiai, kuriø ne áma no -ma tuoj pat apdoroti, laikomi +4 +8°Ctem pe ra tû ros sàlygomis. Geriausia,jei kraujo ëminiams leidþiama su kre -ðë ti.

La bo ra to ri jo je më gin tu vë liai, ku -riuo se yra ve ni nis krau jas, 10 min.cen tri fu guo ja mi 3000 ap si su ki mø permi nu tæ grei èiu.

Se ru mus, ku riuos nu ma to ma il gailai ky ti, ga li ma uþ ðal dy ti, ið pils èius po0,5–1,0 ml su þy më tuo se Ep pen dor fomë gin tu vë liuo se. To kius më gin tu vë -lius, esant –18 –20°C tem pe ra tû rai,ga li ma sau go ti 1–1,5 më ne sio. Ma þes -nës tem pe ra tû ros –65 –80°C sà ly go -mis lai ko mø se ru mø sau go ji mo lai ko -tar pis ne ri bo ja mas. Pa kar to ti nio se ru -mo më gi niø uþ ðal dy mo ir ati tir pi ni morei kia veng ti. Jei pri rei kia pa kar to ti -nai ið tir ti, tu ri bû ti nau do ja mas ki tasuþ ðal dy tas to pa ties pa cien to më gin tu -vë lis su më gi niu.

Prieð at lie kant ty ri mà, se ru masati tirp do mas kam ba rio tem pe ra tû ro -je, o më gin tu vë liø tu ri nys kruopð èiaiið mai ðo mas. Vi sas se ru mo më gi nysinak ty vuo ja mas 56°C tem pe ra tû ro jeper 30 min.

Ti riant krau jo plaz mà, krau jo më -gi niai, tu rin tys an ti ko a gu lian to, ke le -tà mi nu èiø pa lie ka mi kam ba rio tem -pe ra tû ro je ar ba cen tri fu guo ja mi1000–1500 ap si su ki mø per mi nu tæ(apm) grei èiu 7–10 min. Plaz ma su -ren ka ma Pa ste ro ar mik ro pi pe te ir tu -ri bû ti ti ria ma tà pa èià die nà.

2.3. Stuburo smegenø skysèiotyrimo paëmimas, gabenimas ir laikymas

Stuburo smegenø skysèio savybës

Nor ma lios bûk lës stu bu ro sme ge nøskys tis yra be spal vis ir skaid rus. Joskaid ru mo ar ba spal vos po ky èiai at si -ran da dël pa to lo gið kø pa ki ti mø.

Ma þi skaid ru mo po ky èiai, ðvel niopa lo spal va, ga li at si ras ti dël pa di dë -ju siø stam biø, leng vai nu së dan èiøbal ty mø da le liø. Toks skaid ru mo po -ky tis vi sa da at si ran da po uþ si tæ su sioar daug kar ti nio sme ge nø skys èio sà ly -èio su oru. Opa lo spal va nu sta to mamë gin tu vë lá, tu rin tá sme ge nø skys èio,pa ly gi nus su pa na ðiu dis ti liuo to van -dens më gin tu vë liu.

Skys èio drums tu mas at si ran da dël erit ro ci tø, leu ko ci tø ar ba di de lio mik -ro or ga niz mø kie kio. Krau jo prie mai -ðos ga li at si ras ti juos mens punk ci josme tu pa þei dus krau ja gys les.

Juos mens punk ci jos at li ki moin di ka ci jos

Juos mens punk ci jos tik tys (in di ka ci -jos) [6]:Ø Kli ni ki niai ner vø sis te mos pa -

þei di mo po þy miai.Ø Akiø, ðir dies ir krau ja gys liø ar

gu mø si fi lis.Ø Ágim tas si fi lis.Ø ÞIV pa cien tams, ku riems nu sta -

to mi tei gia mie ji si fi lio se ro lo gi niai ty -ri mai.

Pa ë mus sme ge nø skys tá, rei kia at -lik ti:Ø ci to lo gi ná ið ty ri mà;Ø nu sta ty ti bal ty mo kie ká;Ø se ro lo gi nes re ak ci jas (ve ne ri niø

li gø la bo ra to ri ná l ik vo ro tes tà(VDRL-CSF) ar FTA-ABS).

Sme ge nø skys èio ga be ni mas irlaikymas

Më gin tu vë lius, ku riuo se yra sme ge nøskys tis, rei kia sau giai nu ga ben ti á la -bo ra to ri jà, kur jie ti ria mi ci to lo gið kai,nu sta to mi bal ty mai. Se ro lo gi niussme ge nø skys èio ty ri mus, var to jantVDRL-CSF ar FTA-ABS tes tus, ne bû -ti na at lik ti pa ë mi mo die nà, ta èiau më -gi niø ne ga li ma su ðal dy ti ir at ðil dy tidau giau nei vie nà kar tà.

Se ro lo gi nis sme ge nø skys èioty ri mas

VDRL-CSF tes tas yra la bai sa vi tas,ta èiau ga li bû ti ga na ne jaut rus tamtik rais neu ro si fi lio at ve jais. FTA- ABS- CSF tes tus ga li ma tai ky ti kaipat ran ki nius neu ro si fi lio diag nos ti kosty ri mus. Kai ku rios la bo ra to ri jos sa vi -

tie siems an ti kû nams sme ge nø skys ty -je nu sta ty ti var to ja tre po ne mi niusELI SA tes tus. Ta èiau iki ðiol në ra pa -skelb ta duo me nø, pa grin dþian èiø ðiotes to nau do ji mà diag no zuo jant neu ro -si fi lá, to dël ðio tes to re zul ta tus rei kiaver tin ti at sar giai.

3. TIESIOGINIO TREPONEMAPALLIDUM NUSTATYMOTYRIMØ METODAI

Tie sio gi nis prie þas ti nio veiks nio –T. pal li dum nu sta ty mas yra ab so liu -tus ga lu ti nës si fi lio diag no zës kri te ri -jus [7–10]. T. pal li dum ga li ma ras tipa cien tø më gi niuo se, pa im tuo se anks -ty vo jo si fi lio sta di jos me tu ið pa þei di -mø ar ba uþ krës tø limf maz giø, tai kant ty ri mø me to dus:Ø tam sio jo lau ko mik ro sko pi jà;Ø tie sio gi næ imu nof luo res cen ci jà

(TIF) [7];Ø nu kle o rûgð ties am pli fi ka ci jos

tes tus (NRAT), pvz., po li me ra zësgran di ni næ re ak ci jà (PGR) [11, 12].

3.1. Tam sio jo lau komik ro sko pi ja

Ben dra in for ma ci ja

Tam sio jo lau ko mik ro sko pi jai nau do -ja mas stan dar ti nis ðvie si nis mik ro -sko pas, ku ria me yra pri tai ky tas tam -sio jo lau ko kon den so rius. Me to das pa -grás tas Tin da lio (Tyn dall’s) reið ki niu:dul kiø da le lës sklei dþia liu mi nes cen -ci næ spin du liuo tæ ástri þa me sau lësspin du ly je, ku ris per skro dþia tam si à jà erd væ per siau rà ply ðá. Su ku ria mosrei ka lin gos sà ly gos – ápras ti nis mik ro -sko po kon den so rius pa kei èia mas spe -cia liu, ku ria me cen tri në da lis yra uþ -tam sin ta, o ðvie sos spin du liai skver -bia si per siau rà ply ðá. Dël to kio ðo ni nio ap ðvie ti mo at si ran da vi sø da le liø,áskai tant ir tre po ne mas, ku rios tam -sia ja me fo ne at ro do kaip ryð kûs spi ra -li niai or ga niz mai, at spin dë ta liu mi -nes cen ci ja. No rint at lik ti tam sio jo lau -ko mik ro sko pi jà, rei kia stip raus ðvie -sos ðal ti nio ir ko ky bið kø ob jek ty vø.

Tik tys (in di ka ci jos)

Tam sio jo lau ko mik ro sko pi jà ga li manau do ti diag no zuo jant pir mi ná ir ant -ri ná ágy tà, anks ty và já ágim tà si fi lá beire tais at ve jais – tre ti nio si fi lio odos pa -þei di mus (pas ta ruo ju at ve ju, jei ti ria -mo ji me dþia ga pa ima ma ið in fil tra todug no). Taip pat tam sio jo lau ko mik -ro sko pi jai nau do ja mi më gi niai, pa im ti ið sri ti niø limf maz giø, sme ge nø ir am -nio no skys èiø. Më gi niuo se, pa im tuo seið bur nos ar tie sio sios þar nos pa þei di -

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 99

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

Page 6: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

mø, ga li bû ti ne pa to ge nið kø sim bio zi -niø tre po ne mø (T. ref rin gers, T. pha -ge de nis (rei te ri) ðla pi mo ir ly ti niø or -ga nø sis te mo je ir T. den ti co la bur nosert më je) – tai sun ki na ty ri mà. Ðiø tre -po ne mø mor fo lo gi ja pa na ði á T. pal li -dum mor fo lo gi jà, to dël re zul ta tai ga libû ti ne tiks lûs [13, 14]. Ti riant ðiuosmë gi nius, pir me ny bë tei kia ma TIF ar -ba NRAT me to dams.

Mëginiø paëmimas tamsiojolauko mikroskopijai

(Þr. 2.1 Tiriamosios medþiagos pa ëmi -mas, atliekant tiesioginá tre po ne mønustatymà)

Mëginiø paruoðimas:

Ø ti ria mo ji me dþia ga, pa im ta iðpa þei di mø, kam ba rio tem pe ra tû ro jesu mai ðo ma ant ob jek ti nio stik le lio sula ðu fi zio lo gi nio tir pa lo;Ø uþ den gia ma den gia muo ju stik -

le liu ir ne del siant ti ria ma mik ro sko -pu.

Pa sta ba: limf maz giø as pi ra tai ne -skie dþia mi.

Mik ro sko pi ja:

Ø ant vir ðu ti nio tam sio jo lau kokon den so riaus pa vir ðiaus uþ de da masvie nas la ðas imer si nio alie jaus;Ø ob jek ti nis stik le lis su më gi niu

pa de da mas ant mik ro sko po ob jek ti niosta liu ko;Ø ke liant kon den so riø rei kia

steng tis, kad ne su si da ry tø bur bu liu -kø. To kiu bû du su da ro ma ho mo ge ni në (vie na ly të) ter pë tarp kon den so riausir apa ti nës më gi nio pu sës ir uþ ker ta -mas ke lias spin du liams nu kryp ti;Ø më gi nys ti ria mas nau do jant

×40 ob jek ty và ir ×10–12 oku lia rà.

Duo me nø ver ti ni mas:

Ø ap ðvie tus tam sø já lau kà, tre po -ne mos at ro do kaip ðvel niai ju dan tysspi ra li niai, leng vai ðvy tin tys kû nai,þvil gan tys si dab ru. Vi sas re gë ji molau kas tu ri at ro dy ti kaip ma þø ðvy tin -èiø tað ke liø ma së, ro dan ti ne pa liau ja -mà Brau no ju dë ji mà.

Fo ne ga li ma ma ty ti:Ø neut ro fi lus, at ro dan èius kaip

ap skri tos ryð kiai ðvie èian èios grû dë -tos san kau pos;Ø lim fo ci tus – kaip ap va lias, tam -

siai pil kas, ne ryð kiai ðvie èian èias làs -te les;Ø epi te li nes làs te les – kaip ap va -

lias ar ne tai syk lin gos for mos, daug di -des nes uþ leu ko ci tus, ryð kiai fluo res -cuo jan èias;Ø erit ro ci tus – kaip ap va lias tam -

sias da le les, be si ri bo jan èias su ðvie -

èian èiu ruo þu. Ðie kû ne liai ðiek tiekma þes ni uþ leu ko ci tus.

Pa sta ba: jei më gi ny je gau su erit -ro ci tø, re gë ji mo lau kas ga li bû ti perðvie sus ir tre po ne mø ga li ne si ma ty ti.To kiu at ve ju tu ri bû ti ti ria mas nau jaspa kar to ti nis më gi nys.

No rint tiks liai më gi niuo se iden ti fi -kuo ti T. pal li dum, rei ka lin ga ty ri momik ro sko pu pa tir tis. Tre po ne mos at -ro do kaip la bai plo nos, si dab ro spal -vos, vie no dos 6–20 mm il gio ir0,13–0,15 mm plo èio spi ra lës (jø bû namaþ daug 10–13, gy lis iki 0,5–0,7 mm),to dël jas leng vai ga li ma supai nioti suki tais sim bio zi niais or ga niz mais.

T. pal li dum bû din gas sa vi tas spi -ra li nis ju dë ji mas: da le lës su si len kia(daþ niau siai per vi du rá) ir ið si tie sia(su ka si apie sa vo aðá). Bû tent toks ju -dë ji mas kar tu ir tre po ne mø mor fo lo gi -ja yra sa vi ti T. pal li dum.

Pa sta ba: jei tre po ne mos ne nu sta -to mos pra di nio ty ri mo me tu, rei kia pa -kar to ti nai pa im ti ti ria mà jà me dþia gàir at lik ti an trà ty ri mà. Net gi dau ge lákar tø nu sta èius ne igia mà já tes to at sa -ky mà, si fi lio diag no zës at mes ti ne ga li -ma. No rint nu sta ty ti diag no zæ, rei kiaat lik ti se ro lo gi nius ty ri mus.

Ko ky bës kon tro lë

Prieð pra de dant ty ri mà, tam sio jo lau -ko ap ðvie ti mà rei kia op ti mi zuo ti – su -mai ðy ti fi zio lo gi nio tir pa lo la ðà su më -gi niu, pa im tu ið svei ko as mens bur -nos. Daþ niau siai to kia me më gi ny jeyra daug ne pa to ge nið kø spi ra li niømik ro or ga niz mø. Pa ruoð tà te pi në lága li ma tir ti mik ro sko pu tam sia melau ke, ×400 pa di di ni mu. Tam sio jo fo -no re gë ji mo lau ke ma to mi ryð kûs spi -ra li niai mik ro or ga niz mai, su si mai ðæsu smul kio mis da le lë mis, ju dan èio mispa gal at si tik ti ná Brau no ju dë ji mà.

3.2. Tiesioginëimunofluorescencija (TIF)

Ben dra in for ma ci ja

Tie sio gi në imu nof luo res cen ci ja nau -do ja ma, no rint më gi niuo se tie sio giainu sta ty ti T. pal li dum. Re ak ci ja vyks -ta tarp pa þy më tø fluo res cei nu sa vi tø -jø mo nok lo ni niø an ti kû nø prieðT. pal li dum ir T. pal li dum an ti ge no.

Pa ly gin ti su tam sio jo lau ko mik ro -sko pi ja, ðis me to das pra na ðes nis ti -riant me dþia gà, pa im tà ið bur nos ert -mës ar tie sio sios þar nos glei vi nës pa -þei di mø, nes T. pal li dum di fe ren ci juo -ja ma nuo ne pa to ge nið kø tre po ne mø,taip pat tuo, kad á la bo ra to ri jà ga be na -mi jau fik suo ti te pi në liai ir ga li manau do ti ti ria mà jà me dþia gà, gau tàbiop si jos ar ba au to psi jos me tu.

Më gi niø pa ë mi mas

(Þr. Ti ria mo sios me dþia gos, skir tostie sio giai tre po ne moms nu sta ty ti, pa ë -mi mas)

Re a gen tai ir pa pil do mosprie mo nës

Ty ri mo me tu nau do ja mos tos pa èiosvien kar ti nës prie mo nës kaip ir tam -sio jo lau ko mik ro sko pi jos me tu. Pa -pildo mai rei ka lin gi re a gen tai ir áran -ga:Ø ace to nas ar ba me ta no lis te pi në -

lams fik suo ti;Ø mo nok lo ni niai an ti kû nai prieð

T. pal li dum, su jung ti su fluo res cei noizo tio cia na tu (FITC);Ø fluo res cen ci nis mik ro sko pas;Ø imu nof luo res cen ci jai tin ka mas

pa ruo ðia ma sis skys tis.

Ty ri mo pro ce dû ra:

Ø ti ria mo sios me dþia gos te pi në -liai 5–10 min. fik suo ja mi me ta no liuar ba at vë sin tu ace to nu. Prieð da þy màte pi në lá ga li ma lai ky ti –20°C tem pe ra -tû roje ne il giau kaip vie nà më ne sá;Ø 30 ml pa ruoð tø mo nok lo ni niø

an ti kû nø su ðil do mi kam ba rio tem pe -ra tû ro je, pa sklei dþia mi ant te pi në lio,stik le lis de da mas 15 min. á drëg nà ka -me rà ir da þo mas +20 +25°C tem pe ra -tû ro je;Ø po da þy mo te pi në lis 10 se kun -

dþiø ska lau ja mas fos fa ti niu bu fe ri niutir pa lu ir dþio vi na mas kam ba rio tem -pe ra tû ro je +20 +25°C;Ø ant te pi në lio uþ de da mas vie nas

la ðas pa ruo ðia mo jo skys èio ir uþ den -gia mas den gia muo ju stik le liu.

Re zul ta tø ver ti ni mas

Da þy tus te pi në lius rei kia tir ti fluo res -cen ci niu mik ro sko pu, pa di di nus ×200, ×400 ir ×1000. Làs te lës nu si da þo rau -do nai oran þi ne ar ba gel to na spal va, oT. pal li dum ma to mi kaip plo ni spi ra li -niai mik ro or ga niz mai, ðvy tin tys ryð -kiai þa liai.

Ko ky bës kon tro lë

Kaip kon tro li në gru pë nau do ja mi þi -no mi T. pal li dum ne igia mie ji ir tei gia -mie ji te pi në liai. Tei gia mai kon tro leiga li bû ti nau do ja mos T. pal li dum sus -pen sijos, gau tos ið uþ krës to triu ðiosëk li dþiø.

3.3. Nukleorûgðèiø tyrimai

Bendra informacija

Nu kle o rûgð èiø am pli fi ka ci jos ty ri mai(NRAT), t. y. po li me ra zës gran di ni nëre ak ci ja (PGR), pa de da nu sta ty ti vie -nin te læ, sa vi tà jà su kë lë jo DNR se kàtarp mi li jo nø ki tø mo le ku liø. Ta èiau

100 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 7: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

ðiuo me tu në ra jo kiø ko mer ci niøNRAT tes tø, ga lin èiø nu sta ty ti T. pal -li dum sa vi tà sias DNR se kas.

At lie kant NRAT ne stan dar ti zuo -tais re a gen tais, nu sta ty tus duo me nisrei kia pa tvir tin ti. Tam rei ka lin ga ma -þiau siai de ðimt më gi niø, ku riø tam -sio jo lau ko ir se ro lo gi niø ty ri mø duo -me nys tei gia mi, bei ma þiau siai de ðimt më gi niø, ku riø tam sio jo lau ko ir se ro -lo gi niø ty ri mø duo me nys bu vo ne igia -mi.

Ti ria mo ji me dþia ga

Nuo gran dos, pa im tos nuo pir mi niø arant ri niø pa þei di mø (kie tø jø opø, pa -pu liø, kon di lo mø ir t.t.), sme ge nø, am -nio no skys tis, krau jas ar se ru mas –nu sta ty ti T. pal li dum sa vi tà sias DNRse kas PGR me to du.

Ko ky bës kon tro lë

Kiek vie nà kar tà at lie kant ty ri mà kaip kon tro li nes gru pes rei kia nau do ti þi -no mus ne igia muo sius ir tei gia muo -sius T. pal li dum më gi nius. Sus pen -sija, gau ta ið uþ krës to triu ðio sëk li dþiø ir at skies ta tiek, kad bû tø maþ daug100 tre po ne mø vie na me ml, – tei gia -mo sios kon tro lës më gi niai, o pa na ðûspre pa ra tai ið ne uþ krës tø gy vû nø sëk -li dþiø, – ne igia mo sios kon tro lës më gi -niai.

Pa sta ba: PGR me to das tin ka massi fi liui diag no zuo ti, jei më gi niuo se yraðiek tiek tre po ne mø. Ty ri mas vis dareks pe ri men ti nis, bet yra la bai sa vi tas, jaut rus ir at kar to ja mas, jei at lie ka -mas tai syk lin gai. Ki ti nu kle o rûgð èiøne am pli fi ka ci jos tes tai, kaip nu kle o -rûgð èiø hib ri di za ci jos ty ri mas ar batað kø hib ri di za ci jos (dot hy b ri d i za -tion), kar tais taip pat nau do ja mi. Ta -èiau jie ne to kie jaut rûs kaip am pli fi -ka ci jos ty ri mai ir tai ko mi tik moks lotiks lams.

4. TYRIMØ METODAITREPONEMA PALLIDUMANTIKÛNAMS NUSTATYTI

Bendra informacija

Savitøjø antikûnø atsako kitimas negydyto sifilio atveju

Pra di nis hu mo ra li nis at sa kas áT. pal li dum in fek ci jà yra sa vi tø jøIgM kla sës an ti kû nø ga my ba. IgMan ti kû nai at si ran da krau jy je pra ëjus 10–14 die nø nuo in fek ci jos pra dþiosir su si da ro prieð rû ðiai sa vi tusT. pal li dum bal ty mus. Tai ne re a guo -jan tys ne tre po ne mi niø ty ri mø me tuan ti kû nai. Tre po ne moms sa vi tø IgMan ti kû nø bu vi mas lei dþia nu sta ty tianks ty và jà ágy to si fi lio diag no zæ –

kar tais net gi in ku ba ci jos lai ko tar -piu. Vë liau at si ran da IgM an ti kû naiprieð ne tre po ne mi nius, li poi di niusan ti ge nus.

Ne gy dy to ágy to si fi lio at ve ju, pra -ëjus maþ daug ke tu rioms sa vai tëmsnuo in fek ci jos pra dþios, at si ran da sa -vi tø jø IgG kla sës an ti kû nø, o IgM at -sa kas su sil pnë ja maþ daug ðeð tà jà– að -tun tà jà sa vai tæ po in fek ci jos.

Per ki tus ðe ðis më ne sius IgM an ti -kû nø ga my ba su ma þë ja, ta èiau ðie an -ti kû nai ne gy dy tø pa cien tø se ru mesilp nais tit rais ga li ið lik ti ke le rius me -tus ar net de ðimt me èius.

IgG an ti kû nø at sa ko ki ti mas yraki toks. Ne gy dant jø pa ma þu dau gë ja,mak si mu mà pa sie kia po 1–2 me tø nuo in fek ci jos pra dþios. Vë liau tit rai lë taima þë ja, ta èiau jø ly gis reikð min gai di -de lis ið lie ka me tø me tus ar net de -ðimt me èius.

An ti kû nø at sa ko ki ti mas posi fi lio gy dy mo

Anks ty vo jo si fi lio gy dy mo veiks -min gu mà pa de dan tis nu sta ty ti kri te -ri jus yra pa laips nis ne tre po ne mi niøan ti kû nø tit ro ma þë ji mas, nu sta to -mas ne tre po ne mi niø se ro lo gi niø ty ri -mø me tu (RPR ar VDRL, nau do jantkar dio li pi di ná an ti ge nà).

Sëk min gà anks ty vo jo si fi lio gy dy -mà pa tvir ti na ke tu ris kar tus ar di des -nis ne tre po ne mi niø an ti kû nø tit ro su -ma þë ji mas (bent jau dviem pra skie di -mais) vie nø me tø po gy dy mo lai ko tar -piu.

Nuo la ti nis tei gia mø jø RPR arVDRL tit rø ne ma þë jan tis ið li ki masper 12 më ne siø po anks ty vo jo si fi liogy dy mo ga li ro dy ti bû ti ny bæ pa kar to tigy dy mà. Prie ðin gai, pa cien tø, sëk min -gai gy dy tø vë ly và jà si fi lio sta di jà, tei -gia mi ne tre po ne mi niø ty ri mø duo me -nys san ty ki nai ma þais tit rais ga li ið -lik ti dau ge lá me tø.

Pa sta ba: Sa vi tie ji IgM an ti kû naiyra pra di niai an ti kû nai, ga mi na mikaip at sa kas á T. pal li dum in fek ci jà,to dël to kie an ti kû nai nau ja gi miø se -ru me ro do ágim tà li gà. IgM nu sta ty -mas lai ko mas be si tæ sian èios in fek ci jos ir tik ið da lies ágim to si fi lio diag no zëskri te ri ju mi. Ta èiau ty ri mams, skir -

tiems nu sta ty ti ðiø an ti kû nø kla sei,daþ nai trûks ta spe ci fið ku mo dël ne -spe ci fi nio di de liø mo le ku liø jun gi mo siprie an ti ge ni niø sri èiø. Be to, dël IgGir IgM an ti kû nø kon ku ren ci jos ty ri -mai ga li bû ti klai din gai ne igia mi, nesIgM ga li ne pri si jung ti prie rei kia møsri èiø. Tai gi re ko men duo ja ma, kai tikáma no ma, nau do ti 19S-IgM- FTA ty ri -mà sa vi tie siems IgM nu sta ty ti. De ja,ne vi so se la bo ra to ri jo se yra rei ka lin gaáran ga se ru mo frak ci joms at skir ti. Vi -sø ki tø IgM ty ri mø duo me nis rei kë tøver tin ti la bai at sar giai.

Dau ge lá me tø po sëk min go si fi liogy dy mo pa cien to se ru me ga li ma ap -tik ti sa vi tø jø an titre po ne mi niø an ti -kû nø. To dël jø bu vi mas ne ro do, kadgy dy mas bu vo ne veiks min gas. Sëk -min go li gos gy dy mo kri te ri jai:Ø po gy dy mo nu sta to mas se ro nei -

gia mas ar dau giau nei ke tu ris kar tussu ma þë jæs RPR ar VDRL an ti kû nø tit -ras vie nø me tø lai ko tar piu.

Lai kan tis Pa sau lio svei ka tos or ga -ni za ci jos (PSO) re ko men da ci jø, to liauið var din ti ne sëk min go gy dy mo kri te -ri jai:Ø kli ni ki niø si fi lio po þy miø ið li ki -

mas ar pa si kar to ji mas;Ø ke tu ris kar tus ar di des nis RPR

ar VDRL tit rø pa di dë ji mas, pa ly gin tisu pra di niais tit rais.

4.1. Netreponeminiai tyrimai

Bendra informacija

An ti ge nas, nau do ja mas ne tre po ne mi -niams ty ri mams, yra kar dio li pi no, le -ci ti no ir cho les te ro lio mi ði nys. Ðie ty ri -mai nau do ja mi pa tik ros me tu gy dy moveiks min gu mui ver tin ti bei pa kar to ti -nei in fek ci jai nu sta ty ti.

Daþ niau siai ðie ty ri mai pa rem tiflo ku lia ci jos re ak ci jos prin ci pu (re ak -ci jos pro duk tas – nuo së dos ar ba dribs -niai). To kiø ty ri mø me tu nu sta to mihe te ro fi li niai IgG ir IgM an ti kû naiprieð an ti ge nus, su si ju sius su au di niopa þei di mais, ir li pi dus, esan èiusT. pal li dum làs te lës sie ne lë je. Ðie an -ti kû nai krau jy je at si ran da pra ëjusmaþ daug vie nai sa vai tei po pir mi nëskie to sios opos su si da ry mo.

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 101

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

3 lentelë. Netreponeminiø tyrimø, skirtø serologinei sifilio diagnostikai, jaut ru -mas ir specifiðkumas

Ne tre po -ne mi nistes tas

Jautrumas (%) ávairiose ligos stadijoseSpe ci fið -

ku mas (%)Pirminissifilis

Antrinissifilis

Ankstyvaslatentinis sifilis

Vëlyvassifilis

RPR 86 (77–100) 100 98 (95–100) 73 (57–85) 98 (93–99)

VDRL 78 (59–87) 100 95 (88–100) 71 (37–94) 98 (96–99)

TRUST 85 (7786) 100 98 (95–100) 99 (98–99)

RPR – re ak ci ja plaz mos re a gi nams nu sta ty ti; VDRL – Ve ne ri niø li gø moks lo la bo ra to ri jostes tas; TRUST – to lui di no rau do no jo ne kai tin to se ru mo tes tas.

Page 8: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

Ne tre po ne mi niø ty ri mø pri va lu -mas yra ga na ma þa jø kai na, pa pras tatech ni ka ir grei ti re zul ta tai. Kie ky bið -kas an ti kû nø tit ro nu sta ty mas lei dþiaáver tin ti ir li gos at kry èio/pa kar to ti nësin fek ci jos ga li my bæ bei gy dy mo veiks -min gu mà.

Ðie ty ri mai ri bo ti dël ga na ma þojaut ru mo ir klai din gai tei gia mø re ak -ci jø, tik ri nant po pu lia ci jas, kur li gospa pli ti mas ma þas.

Daþ niau siai at lie ka mø ne tre po ne -mi niø tes tø at li ki mo cha rak te ris ti kospa teik tos 3 len te lë je. Jau yra su kur tibei tai ko mi ir ki to kie ne tre po ne mi niaites tai, pvz., to lui di no rau do nojo ne kai -tin to se ru mo tes tas (TRUST).

4.1.1. Re ak ci ja plaz mos re a gi nams(RPR) nu sta ty ti

Ben dra in for ma ci ja

Si fi liu ser gan èio pa cien to plaz mà arse ru mà su mai ðius su sta bi li zuo ta irad sor buo ta ant smul kiø an glies da le -liø Pang born an ti ge no sus pen sija, su -si da ro an ti ge nø ir an ti kû nø kom plek -sai. Re ak ci jà ga li ma ver tin ti vi zu a liai.

RPR tes tas at lie ka mas nau do jantspe cia lias vien kar ti nes plokð te les, tu -rin èias 18 mm sker smens ap skri ti -mus. Prieð pra de dant ty ri mà, antplokð te lës pieð tu ku ar ba ra ðik liu pa -þy mi mas se ru mo ar ba plaz mos më gi -nio nu me ris. Më gi niai ir an ti ge nø sus -pen sija pa skirs to mi á plokð te lës ap -skri ti mus. No rint kad an ti ge nø ir an -ti kû nø kom plek sai grei èiau su si da ry -tø, plokð te lës pa de da mos ant mai ðy tu -vo pa grin do ir ap skri ti mø tu ri nys8 min. mai ðo mas kam ba rio tem pe ra -tû ro je.

Jei ti ria ma me më gi ny je an ti kû nønë ra, re ak ci ja ne ávyks ta, sus pen sijaið lie ka vie na ly të.

Ko mer ci nio RPR ty ri mø rin ki niosu dë tis:

Ø pa ruoð ta nau do ti Pang born an -ti ge nø sus pen sija, ab sor buo ta antsmul kiø an glies da le liø;Ø tei gia mie ji ir ne igia mie ji kon -

tro li niai se ru mai (sta bi li zuo ti inak ty -vin ti þmo gaus se ru mai);Ø kar to ni nës ar plas ti ki nës plokð -

te lës, tu rin èios áspaus tus ne gi lius18 mm ap skri ti mus;Ø skirs ty tu vas (dis pen se ris), tu -

rin tis nui ma mà ada tà, skir tas pa -skirs ty ti nuo sek lias an ti ge nø sus pen -sijos do zes.

Ko ky bi nis RPR ty ri mas

Ty ri mo pro ce dû ra:

Ø su pi pe te pa ima ma 50 ml se ru mo ar ba plaz mos ir per ke lia ma ant ati tin -ka mo plokð te lës ap skri ti mo;

Ø tuo pa èiu pi pe tës ant ga liu ku ar -ba at ski ro mis plas ti ki në mis ar me di -në mis laz de lë mis, esan èio mis rin ki ny -je, se ru mas pa sklei dþia mas taip, kadpa deng tø vi sà ap skri ti mo pa vir ðiø;Ø pa nau do ti ant ga liu kai ir laz de -

lës ið me ta mi á in dà su dez in fek tantu;Ø á kiek vie nà ap skri ti mà áde da ma

po 16 ml ge rai re sus pen duo tø Pang bor -no an ti ge nø;Ø plokð te lë de da ma ant mai ðy tu vo

pa grin do, kad ap skri ti mø tu ri nys ne -su sto jant bû tø su ka mas 8 min., esant150 apm, vë liau ver ti na mi re zul ta tai.

Rezultatø vertinimas

Re zul ta tus rei kia ver tin ti esant ge ram ap ðvie ti mui – plokð te lë tu ri bû ti pa dë -ta ant sta lo ar ba lai ko ma ran ko se ir lë -tai su kio ja ma. Ver ti ni mà ga li pa leng -vin ti di di na ma sis stik las.

Më gi ny je esan èius an ti kû nus ro doant ávai raus dy dþio an glies da le liø su -si da ræ dribs niai, o ter pë pra skaid rë ju -si (4 len te lë).

Kokybës kontrolë:

Ø tik áver ti nus tei gia mø jø ir ne i -gia mø jø kon tro li niø se ru mø re zul ta -tus, ver ti na ma re ak ci ja;Ø jei kon tro lës re zul ta tai ne tei sin -

gi, vi si tos se ri jos tes tai yra lai ko mi ne -tin ka mais ir se ru mai ti ria mi ið nau jo;Ø krau jo se ru mai ar plaz mos më -

gi niai, ku riø re zul ta tai tei gia mi ar basil pnai tei gia mi, tit ruo ja mi kie ky bi niu me to du;Ø pa cien tø, ku riø se ru muo se yra

di de lë an ti kû nø kon cen tra ci ja, RPRty ri mo re ak ci ja ga li bû ti ma þiau sia, jei ti ria mas ne skies tas se ru mas. Ðis pro -zo nos fe no me nas at si ran da ta da, kaiper tek li nis an ti kû nø kie kis ne lei dþiasu si da ry ti di de liems dribs niams. To -kiais at ve jais ti ria mas skies tas se ru -mas ir dribs niai su si da ro.

Pusiau kie ky bi nis RPR ty ri mas

Ben dra in for ma ci ja

Kie ky bi nis RPR tit ra vi mas at lie ka -mas, jei:Ø ko ky bi nio ty ri mo re zul ta tai bu -

vo tei gia mi;

Ø at lie kant ty ri mus ki tu me to du,bu vo nu sta ty ti tei gia mi re zul ta tai, oRPR ty ri mo re zul ta tai ne igia mi;Ø jei tai nu ro do pa cien to gy dy to -

jas.

Ty ri mo pro ce dû ra:

Ø prieð pra de dant ty ri mà, vi si re -a gen tai at ðil do mi iki kam ba rio tem pe -ra tû ros (25–30 min.);Ø 50 ml ðvie þiai pa ruoð to izo to ni -

nio so dos chlo ri do pa skirs to ma á plokð -te lës ap skri ti mus, su þy më tus nuo 2 iki 10;Ø á pir mà já ir ant rà já ap skri ti mus

su la ði na ma 50 ml ti ria mo jo se ru mo;Ø ant ro jo ap skri ti mo tu ri nys su -

mai ðo mas pi pe te, sten gia ma si ið veng -ti pu to ji mo;Ø 50 ml ið ant ro jo ap skri ti mo (pra -

di nës me dþia gos pra skie di mas 1:2)per ke lia ma á tre èi à já ap skri ti mà;Ø to kia ope ra ci ja pa kar to ja ma vi -

suo se ap skri ti muo se, ir taip su ku ria -ma se ri ja pra skie di mø, dvi gu bai di -des niø vie nas uþ ki tà;Ø pa bai gus pra skie di mø se ri jà,

me dþia gos per tek lius (50 ml) ið pas ku -ti nio ap skri ti mo pa ða li na mas (su ku -ria ma daug pra skie di mø, nuo ne skies -to se ru mo iki 1:2, 1:4, ir t.t. – iki 1:16ar ba iki 1:512);Ø á vi sus plokð te lës ap skri ti mus

pa skirs to ma 16 ml ge rai re sus pen -duo tø Pang born an ti ge nø, o plokð te -lë pa de da ma ir lai ko ma ant ho ri zon -ta laus mai ðy tu vo pa grin do 8 mi n u -tes.

Re zul ta tø ver ti ni mas

Ty ri mo re zul ta tai ver ti na mi taip pat,kaip ir ko ky bi nio ty ri mo re zul ta tai.Di dþiau sias pra skie di mas, ku ria mema to si dribs niai, yra tei gia mas ir lai -ko mas to se ru mo an ti kû nø tit ru.

Ko ky bës kon tro lë

(Þr. „Ko ky bi nis RPR ty ri mas“)Pa sta ba: skir tin gi RPR rin ki niø

ga min to jai ga li pa teik ti ðiek tiek skir -tin gus re zul ta tø ver ti ni mo kri te ri jus,to dël la bai svar bu lai ky tis ga min to join struk ci jø.

102 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

4 len te lë. Ko ky bi nis re ak ci jos plaz mos re a gi nams (RPR) nu sta ty ti re zul ta tø ver ti -ni mas

Rezultatai Radiniø apibûdinimas

Teigiamoji reakcija Didelës ar vidutinio dydþio juodø anglies daleliø sankauposiðsidësèiusios visame apskritimo pavirðiuje arba arèiaupakraðèio, o reakcijos terpë skaidri.

Reakcija silpnaiteigiama

Retos ir maþos anglies daleliø sankaupos, dribsniai pasklidæapskritimø pakraðèiuose, aplinkinës terpës struktûra vienalytë.

Neigiamoji reakcija Nematoma jokiø anglies daleliø sankaupø. Reakcijos terpësstruktûra vienalytë (homogeninë), o anglies dalelës kaupiasiapskritimø cen tre ir sudaro juodà dëmæ.

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 9: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

4.1.2. Ki ti ne tre po ne mi niai ty ri mai

Be RPR, pla èiau siai at lie ka mi ne tre -po ne mi niai tes tai yra ðie:Ø Ve ne ri niø li gø la bo ra to ri nis tes -

tas (VDRL). Ant ob jek ti nio stik le liome cha ni nës kai tos (ro ta ci jos) bû du su -mai ðo mi an ti ge nas ir inak ty vuo tas se -ru mas. Mik ro sko pu nu sta to mi an ti ge -nø ir an ti kû nø kom plek sai, ku rie yratrum pø juos te liø for mos.Ø To lui di no rau do no jo ne kai tin to

se ru mo tes tas (TRUST). Nau do ja masne kai tin tas se ru mas ir to lui di nas rau -do na sis kaip in di ka to rius. Ty ri moprin ci pas: vie to je an glies ápras ti niusta bi li zuo tu an ti ge nu su lie ja mos stan -dar ti nës rau do no jo to lui di no azo da -þik liø da le lës. Ty ri mo re a gen tø ne rei -kia ðal dy ti.Ø Re a gi no at ran ki nis (skri nin gi -

nis) tes tas (RST – re a gin scre e n ingtest). Ðio ty ri mo me tu á sta bi li zuo tà an -ti ge nà de da ma Su da no juo dø rie ba li -niø da þø.Ø Ne kai tin to se ru mo re a gi no tes -

tas (USR – un he a ted se rum re a gin).An ti ge nas sta bi li zuo ja mas, ádë jus cho -li no chlo ri do ir ED TA. Ty ri mui ne rei kia kas dien ruoð ti ðvie þios an ti ge nø sus -pen sijos. Nau do ja mas ne kai tin tas se -ru mas. Tes tas ver ti na mas mik ro sko pu.

Diagnostinë netreponeminiøtyrimø vertë

Vi sais ne tre po ne mi niais ty ri mais nu -sta to mi an ti kû nai prieð kar dio li pi no

an ti ge nà, to dël ðie ty ri mai në ra sa vi tisi fi liui. Lai ki nø jø re a gi nø an ti kû nøga li ma ras ti se ru me þmo niø, tu rin èiøsis te mi niø pa ren chi mi niø or ga nø (ke -pe nø, inks tø, plau èiø) su tri ki mø, mio -kar do pa þei di mø, ser gan èiø ate ro -skleroze, ûmi në mis vi ru si në mis in fek -ci jo mis, áskai tant he pa ti tà, vë ja rau -pius ir ty mus, ma lia ri jà, po imu ni za ci -jos ar ba nëð tu mo me tu. Prie ðin gai,klai din gai tei gia mos re ak ci jos (ið lie -kan èios il giau nei 6 më ne sius) su si ju -sios su jun gia mo jo au di nio su tri ki -mais, raup sais, pik ty bi niais na vi kais,pik tnau dþia vi mu ðvirkð èia mai siais(in tra ve ni niais) nar ko ti kais ir vy res -niu am þiu mi.

Tai gi te orið kai ma þus tei gia muo -sius tit rus, nu sta ty tus ne tre po ne mi -niais te stais (<1:8), rei kia pa tvir tin tisa vi tuo ju tre po ne mi niu ty ri mu, kaipFTA-ABS, imu no fer men ti niu me to du(ELI SA), T. pal li dum he mag liu ti na ci -jos ty ri mu (TPHA), T. pal li dum pa sy -viø da le liø ag liu ti na ci jos ty ri mu(TPPA) ar ba T. pal li dum imo bi li za ci -jos tes tu/re ak ci ja (TPI ar ba TPIR).

Ne tre po ne mi niai at ran ki niai ty ri -mai tam pa tei gia mi maþ daug po ðe ðiøsa vai èiø nuo in fek ci jos pra dþios. To dël da lis (apie 40 %) pir mi nio si fi lio tam -sio jo lau ko mik ro sko pi jos tei gia mø jøat ve jø ið pra dþiø ga li bû ti se ro nei gia -mi. Kie ky bi nius re a gi nø ty ri mus taippat ga li ma nau do ti ver ti nant gy dy moveiks min gu mà. Po sëk min go anks ty -vo jo si fi lio gy dy mo ne tre po ne mi niø ty -

ri mø tit ras tu ri ma þë ti ir tap ti ne igia -mas. Ta èiau po sëk min go vë les niø li -gos sta di jø gy dy mo tei gia mø jø an ti kû -nø tit ras ga li ið lik ti toks pat ar ba su -ma þë ti, ta èiau nie ka da ne di dë ja(1 pav.).

4.2. Treponeminiai tyrimai

Bendra informacija

At lie kant tre po ne mi nius tes tus nau -do ja mos pil nu ti nës, fik suo tos T. pal li -dum (FTA-ABS tes tas), ul tra gar su ap -do ro tos, fik suo tos T. pal li dum (Ni cholat mai na TP-PA tes tas), gy vos T. pal li -dum (TPI tes tas) ar ba ge ne tið kai su -kur ti re kom bi nan ti niai bal ty mai arsin te ti niai pep ti dai (ELI SA, TPHA,mo di fi kuo tas Wes t ern bloto ir chro ma -tog ra fi niø juos te liø tes tai).

Tre po ne mi niai ty ri mai nau do ja mine tre po ne mi niø tes tø duo me nims pa -tvir tin ti. Ma þo pa pli ti mo po pu lia ci jo se jie nau do ja mi kaip at ran ki niai (skri -nin gi niai) tes tai, nes nau jus ELI SAme to do ty ri mus ga li ma au to ma ti zuo ti.

Tre po ne mi niai tes tai yra ELI SA,TPHA ar ba jo va rian tai – mik ro he -mag liu ti na ci jos T. pal li dum re ak ci ja(MHA-TP), TP-PA ty ri mas beiTPI/TPIR, fluo res cuo jan èiø tre po ne -mi niø an ti kû nø (FTA) ty ri mas ir jo va -rian tai, mo di fi kuo tas Wes t ern bloto irchro ma tog ra fi niø juos te liø (grei tie ji)tes tai.

Tre po ne mi niø tes tø pri va lu maiyra di de lis jaut ru mas ir spe ci fið ku mas

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 103

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

1 pav. Netreponeminiø serologiniø tyrimø vertinimas pagal sifilio stadijà ir gydymo veiksmingumà

Page 10: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

(5 len te lë). Be to, grei tuo sius tes tusga li ma tai ky ti kaip ty ri mus pro fi lak ti -nës pa tik ros tiks lais (POC – point ofca re) [15]. Jais ne ga li ma tir ti li gos ak -ty vu mo bei gy dy mo veiks min gu mo,nes ir po sëk min go gy dy mo tre po ne mi -niø tes tø duo me nys ga li ið lik ti tei gia -mi dau ge lá me tø.

Tiek tre po ne mi niai, tiek ne tre po -ne mi niai tes tai ga li bû ti tei gia mi ti -riant se ru mus pa cien tø, ser gan èiø ne -ve ne ri ne tre po ne ma to ze, pvz., fram be -zi ja (ku rià su ke lia T. per te nue) ir pin ta (ku rià su ke lia T. ca ra teum).

Kie ky bi nis ty ri mas

Kai ku rio se Ry tø Eu ro pos ða ly se kie -ky bi niai ty ri mai nau do ja mi ap skai -èiuo ti tre po ne mi niø an ti kû nø tit rus.Prie ðin gai, Va ka rø Eu ro pos ða ly seduo me nys ver ti na mi ar ba kaip „tei gia -mie ji, ne igia mie ji, sil pnai tei gia mie ji“,ar ba TPHA ar TP-PA ty ri mø at ve juver ti na mas tik ga lu ti nis pra skie di mas 1:80. Sa vi tie ji tre po ne mi niai an ti kû -nai se ru me ið lie ka dau ge lá me tø posëk min go si fi lio gy dy mo, to dël sa vi tø -jø an ti kû nø kie kio nu sta ty mo tes tainë ra ver tin gi. Tit ras pa di dë ja ar su -ma þë ja per dau ge lá më ne siø/me tø irne ro do li gos ak ty vu mo.

Pri im ta, kad TPHA tei gia ma, jeiájaut rin tø (sen si ti zuo tø) rau do nø jølàs te liø ag liu ti na ci ja ver ti na ma nau -do jant ga lu ti ná se ru mo pra skie di mà1:80. Jei ag liu ti na ci ja ávyks ta tik taima þes nia me se ru mo pra skie di me, tes -tas lai ko mas ne igia mu. Tre po ne mi nioELI SA ty ri mo re zul ta tai pa tei kia minu skai tant op ti nio tan kio (OT) rod me -nis, OT pa ki ti mai taip pat ne ga li prog -no zuo ti gi ji mo ar ba li gos ak ty vu mo.Yra ma no ma, kad tit rø nu sta ty masne pri de da jo kios pa pil do mos ver tës irbran giai kai nuo ja, tai gi ne re ko men -duo ja ma jo nau do ti ru ti nið kai. Pra -skie di mo me to dà ga li ma tai ky ti kaipla bo ra to ri jos ko ky bës kon tro lës pro ce -dû rø da lá.

4.2.1. Fluorescuojanèiø Treponemapallidum antikûnø (FTA) tyrimai irmodifikacijos

Netiesioginësimunofluorescencijos metodoprincipas

Ti ria mi se ru mai in ku buo ja mi suT. pal li dum mik ro or ga niz mais ant iðanks to pa ruoð tø ob jek ti niø mik ro sko -po stik le liø. Jei se ru me yra sa vi tø jøan ti kû nø prieð T. pal li dum, mik ro or -ga niz mø pa vir ðiu je su si da ro an ti ge nøir an ti kû nø kom plek sai. To liau ðiekom plek sai nu sta to mi in ku buo jantimu ni niu ne þmo gaus se ru mu, pa þy -më tu fluo roch ro mu, ir ti riami fluo res -

cen ci niu mik ro sko pu mik ro or ga niz -mai ðvy ti (fluo res cuo ja).

FTA-ABS me to das pri pa þin taskaip jaut riau sias si fi lio diag nos ti kostes tas ir lai ko mas tre po ne mi niø ty ri -mø auk so stan dar tu [16]. Se ru maiskie dþia mi san ty kiu 1:5 ir ap do ro ja misor ben tu, no rint pa ða lin ti ne sa vi tuo -sius an ti kû nus. FTA-TS ty ri mas nau -do ja mas sa vi tie siems an ti kû namssme ge nø skys ty je nu sta ty ti. Ga li masFTA-ABS va rian tas yra FTA-ABS-DS. At lie kant ðá tes tà á skie dik lá áde da makon tras ti nio da þo, daþ niau siai ro da -mi no – sie kia ma su kur ti ypaè kon tras -tin gà fo nà ryð kiai þa lioms spi ra li nëms tre po ne moms.

Fluo res cenci niais an ti kû nø te stais ap tin ka ma tre po ne moms sa vi tø IgM,ku rie yra svar bûs diag no zuo jant anks -ty và já ir ágim tà si fi lá. Di de lës IgM mo -le ku lës ne pra ei na pro pla cen tà. Sa vi -ta sis IgM nau ja gi mio se ru me nu sta to -mas 2 at ve jais: 1) jei pa ten ka ið ser -gan èios mo ti nos pro pa þeis tos pla cen -tos bar je rà, 2) jei sa vi tà já IgM ak ty viaiga mi na pats uþ krës tas nau ja gi mis.Tai gi sa vi tø jø IgM an ti kû nø nu sta ty -mas nau ja gi miø se ru me yra lai ko maságim to si fi lio áro dy mu. De ja, ðiam ty ri -mui trûks ta spe ci fið ku mo, ka dan gi jome tu ga li jung tis ne sa vi ta sis IgM kon -ju ga tas. Su kur ta ke le tas sa vi tø jø IgMan ti kû nø nu sta ty mo tes tø. Ðie tes taire mia si FTA me to du:

– FTA-ABS-IgM – ant roje tes tosta di joje nau do ja mi fluo res cei nu þy -më tie ji þmo gaus IgM an ti kû nai;

– 19S-IgM-FTA-ABS – an ti kû naise ru me frak cio nuo ja mi ant ma þo sios(mi ni-) ko lo nos, o imu nof luo res cen ci -jos tes tas at lie ka mas nau do jant IgM19S frak ci jà.

FTA-ABS ty ri mà at lie kantnau do ja mi re a gen tai:

1. An ti ge nas. T. pal li dum (Ni chol pa -der më), ið au gin tø ið ino ku liuo tøtriu ðiø sëk li dþiø 7 die nos po in fek -ci jos, sus pen sija. Sus pen sija nu -plau na ma fi zio lo gi nia me tir pa le,sie kiant pa ða lin ti triu ðiø glo bu li -nus. T. pal li dum or ga niz mø taippat ga li ma gau ti ið ki tø la bo ra to ri -jø ar nu si pirk ti. Prieð kiek vie nà

ty ri mà tre po ne mø sus pen sija ið -mai ðo ma ir ti ria ma tam saus lau komik ro sko pi jos me to du, siekiantnu sta ty ti mik ro or ga niz mø kon cen -tra ci jà. Jei bû ti na, sus pen sijà ga li -ma at skies ti fi zio lo gi niu tir pa lu.

2. Sor ben tas. Sor ben tas pa ruo ðia mas ið ne pa to ge ni niø Rei ter tre po ne mø pa së liø, ne nau do jant jo kiø pa pil -do mø ap sau gi niø prie mo niø. Prieðnau do jant FTA-ABS tes tui, kiek -vie nà nau jà sor ben to par ti jà rei kiatit ruo ti.

Sor ben to tit ro nu sta ty mas

Sor ben to sus pen sijos skie dþia mos fos -fa to bu fe ri niu tir pa lu (pH – 7,2) san ty -kiu 1:2, 1:3, 1:4 ir t. t. Se ru mai gau na -mi ið ser gan èiø si fi liu pa cien tø, ku riøvie no FTA-ABS ty ri mo duo me nys yrastip riai tei gia mi (4+), o dvie jø – sil pnai tei gia mi (2+). Dar pen ki se ru mai pa -ima mi ið þmo niø, neuþ si krë tu siø si fi -liu, ið ku riø trims da þy mas yra ne spe -ci fi nis (2+ ir dau giau). Vi si se ru maiskie dþia mi san ty kiu 1:5 su sor ben tu, o po to 1:2, 1:3, 1:4 ir to liau – fos fa to bu -fe ri niu tir pa lu. Ver ti na mos se ru møre ak ci jos. Nu sta èius duo me nis, ið ren -ka mas sor ben to pra skie di mas, ku ria -me si fi liu ser gan èiø pa cien tø ab sor -buo tø se ru mø tit ras ið lie ka tei gia -mas – pa na ðus á nu sta ty tà já skie dþiant se ru mus vien fos fa to bu fe riu tir pa lu, o se ru mai ne ser gan èiø si fi liu nef luo res -ca vo.3. At lie kant FTA-ABS tes tus nau do -

ja mas fluo res cei nu þy më ta sis se ru -mas, gau tas ið gy vû nø, imu ni zuo tø þmo gaus imu nog lo bu li no frak ci jo -mis. Lio fi li zuo tas kon ju ga tas ið tir -pi na mas ste ri lia me dis ti liuo ta mevan de ny je pa gal ga min to jo in -struk ci jas ir lai ko mas +4°C tem pe -ra tû ro je ne il giau kaip 1–2 më ne -sius. Kiek vie nà fluo res cei no kon ju -ga tø se ri jà prieð nau do ji mà rei kiatit ruo ti.

Ne þmogaus fluoresceinukonjuguoto serumo titravimas

Pen ki þi no mi tei gia mie ji ir pen ki ne i -gia mie ji kon tro li niai se ru mai skie -dþia mi san ty kiu 1:5 su sor ben tu (at si -þvel giant á jo tit rà) bei ti ria mi nau do -

104 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

5 lentelë. Kai kuriø treponeminiø tyrimø jautrumas ir specifiðkumas

Tre po ne mi -nis tyrimas

Jautrumas (%) ávairiose ligos stadijoseSpe ci fið -

ku mas (%)Pirminissifilis

Antrinissifilis

Ankstyvasislatentinis sifilis

Vëlyvasissifilis

FTA-ABS 84 (70–100) 100 100 96 (93–100) 97 (94–100)

TPHA/TPPA 76 (64–90) 100 97 (94–100) 97 (94–100) 99 (98–100)

FTA-ABS – fluo res cuo jan èiø Tre po ne ma pal li dum an ti kû nø ab sorb ci jos ty ri mas;TPHA/TPPA – T. pal li dum he mag liu ti na ci jos ty ri mas / T. pal li dum pa sy viø da le liø ag liu -ti na ci jos ty ri mas.

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 11: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

jant tam tik rus fluo res cei nu kon ju guo -to se ru mo pra skie di mus. Tir pa las, ku -ria me þi no mø tei gia mø jø se ru mø tre -po ne mos ryð kiai ðvy ti (fluo res cuo ja), one igia mie ji se ru mai ne ðvy ti (nef luo -res cuo ja), lai ko mas pre li mi na riu kon -ju ga to tit ru. Pre li mi na rø tit rà rei kiapa grás ti nau do jant di des ná tei gia mø jøir ne igia mø jø se ru mø skai èiø. Tit ràga li ma lai ky ti ga lu ti niu, jei jis pa tvir -tin tas 100 se ru mø, ið ku riø bent jau20 pa im ti ið si fi liu ser gan èiø pa cien tø.

Fos fa ti nis bu fe rinis tir pa las. Fos -fa ti nio bu fe rinio tir pa lo, nau do ja mone tie sio gi niams imu nof luo res cen ci josty ri mams, su dë tis: 1 lit ras dis ti liuo tovan dens, 6,8 g nat rio chlo ri do, 1,48 gnat rio fos fa to (Na2HPO4) ir 0,43 g ka -lio fos fa to (KH2PO4) (pH 7,2). Pa ruoð tà tir pa là rei kia lai ky ti kam ba rio tem pe -ra tû ro je ne il giau kaip vie nà sa vai tæ.

FTA-ABS pro ce dû ra

An ti ge no pre pa ra tai (T. pal li dum)ruo ðia mi ant plo nø, nuo rie ba lø nu va -ly tø stik le liø, ant ku riø stik lo rë þik liubu vo pa da ry ti 0,7 cm sker smens ap -skri ti mai (10 ap skri ti mø vie na mestik le ly je). Ant kiek vie no ap skri ti mouþ pi la ma tre po ne mø an ti ge nø sus -pen sija ir su ka mai siais ju de siais ly -giai pa skirs to ma. An ti ge nai ið dþio vi -na mi ore ir 10 min. fik suo ja mi che mið -kai gry nu ace to nu. Inak ty vin ti se ru -mai skie dþia mi san ty kiu 1:5 su sor -ben tu (0,05 ml se ru mo plius 0,2 ml sor -ben to), ku ris bu vo pra skies tas pa galanks èiau nu sta ty tà tit rà. At skies ti se -ru mai uþ pi la mi ant an ti ge no taip, kadte pi në lis bû tø to ly giai pa deng tas, irte pi në liai pa de da mi 30 min. á 37°Ctem pe ra tû ros drëg nà ka me rà. Po in -ku ba ci jos stik le liai du kar tus at sar giai nu ska lau ja mi fos fa ti niu bu fe ri niu tir -pa lu ir pa lie ka mi bu fe ry je 10 min., vë -liau ið dþio vi na mi kam ba rio tem pe ra -tû ro je. Ant vi sø te pi në liø uþ pi la mafluo res cei no kon ju ga to ir stik le liai pa -kar to ti nai in ku buo ja mi 30 min. 37°Ctem pe ra tû ro je drëg no je ka me ro je. Poin ku ba ci jos stik le liai pa kar to ti nai nu -ska lau ja mi fos fa ti niu bu fe riu, kaip bu -vo ap ra ðy ta anks èiau, ir ið dþio vi na mikam ba rio tem pe ra tû ro je. Ant kiek vie -no te pi në lio pa vir ðiaus uþ pi la mas la -ðas ne liu mi nes cen ci nio pa ruo ðia mo joskys èio ir te pi në lis uþ den gia mas den -gia muo ju stik le liu.

Duo me nø ver ti ni mas

Duo me nys ver ti na mi fluo res cen ci niumik ro sko pu, pa di di nus ×400. Áver ti -na mas tre po ne mø fluo res cen ci nio ðvy -të ji mo in ten sy vu mas.

4+ – þa liai gel to nas ðvy të ji mas –stip riai tei gia mas;

3+ – ryð kus ðvy të ji mas – tei gia -mas;

2+ – sil pnas ðvy të ji mas – sil pnaitei gia mas;

1+ – ma to mas sil pnai re a guo jan tisda þy ma sis;

Në ra ðvy të ji mo – ne igia mas.

Bû ti nie ji kon tro li niai më gi niaiat lie kant FTA-ABS ty ri mà

Stip riai tei gia ma kon tro lë. Pa cien tose ru mas, ku rá at skie dus bu fe ri niu tir -pa lu san ty kiu 1:5, ti riant mik ro sko puma to mas ðvy të ji mas ver ti na mas 4+.Jei se ru mas at skie dþia mas sor ben tu,ne pra ran da dau giau nei 1+ ðvy të ji mo.

Sil pnai tei gia ma kon tro lë. Si fi liuser gan èio pa cien to se ru mas, at skies -tas bu fe ri niu tir pa lu san ty kiu 1:5, ðvy -ti sil pnai (2+). Skie dþia mas sor ben tu,ðvy të ji mo ne pra ran da.

Ne sa vi to ji kon tro lë. Si fi liu ne ser -gan èio pa cien to krau jo se ru mas, ku ráat skie dus bu fe ri niu tir pa lu, ti riantmik ro sko pu ma to mas ðvy të ji mas ver -ti na mas bent jau 2+. Skie dþiant sor -ben tu, ðvy të ji mà pra ran da.

Pa sta ba: FTA-ABS ty ri mo ver ti -ni mas yra sub jek ty vus. No rint ið veng -ti klai din gai tei gia mø re zul ta tø, rei -ka lin ga di de lë dar buo to jø pa tir tis.Klai din gai tei gia mi re zul ta tai ga li bû -ti ver ti nant pa cien tø, ser gan èiø au to -imu ni në mis li go mis ir raup sais, se ru -mus.

FTA-ABS ty ri mo me to das nau do -ja mas nu sta ty ti an ti kû nus sme ge nøskys ty je, diag no zuo jant neu ro si fi lá.

Nau do ja mi tie pa tys an ti ge nai irfluo res cen ci nis kon ju ga tas, o sa vi tø jøan ti kû nø sme ge nø skys ty je nu sta ty -mo me to dai yra pa na ðûs á tuos, ku riais an ti kû nai aptinkami se ru me.

Ti ria mas sme ge nø skys tis ne inak -ty vi na mas. Já, uþ ðal dy tà –20°C tem pe -ra tû roje, ga li ma lai ky ti ne il giau kaipdvi sa vai tes. Prieð ty ri mà më gi niusrei kia grei tai at ðil dy ti +37°C tem pe ra -tû ro je, ant kiek vie no an ti ge nø te pi në -lio uþ la ðin ti 0,05 ml ne skies to sme ge -nø skys èio më gi nio. Ne tie sio gi nësimu nof luo res cen ci jos ty ri mas at lie ka -mas re mian tis ap ra ðy ta FTA-ABS ty -ri mo pro ce dû ra.

FTA-ABS ty ri mo diag nos ti nëver të

Re mian tis PSO, FTA-ABS ty ri mojaut ru mas yra 70–100 % pir mi nio si fi -lio sta di jos ir 96–100 % ant ri nio ir vë -ly vo jo si fi lio at ve jais, o spe ci fið ku -mas – 94–100 %. FTA-ABS pla èiai var -to ja mas kaip pa tvir ti na ma sis tes tas.Ðis ty ri mo me to das ga na bran gus, rei -kia daug darbo ágûdþiø ar patirties irbû ti nas fluo res cen ci nis mik ro sko pas,to dël ru ti nið kai ne re ko men duo ja mas.

Tu rint ge ros la bo ra to ri jos prak ti -kos ágû dþiø, FTA-ABS ty ri mas yra vie -nas ið pa èiø jaut riau siø me to dø diag -no zuo jant si fi lá ir il gai bu vo lai ko mastre po ne mi niø se ro lo gi niø tes tø auk sostan dar tu.

No rint at lik ti FTA-ABS ty ri mà, la -bo ra to ri jo je rei kia tu rë ti gy vø T. pal li -dum mik ro or ga niz mø.

4.2.2. Treponema pallidumhemagliutinacijos (TPHA) tyrimas

Bendra informacija

Gy vû nø erit ro ci tai, ájaut rin ti (sen si ti -zuo ti) tre po ne mi niais an ti ge nais, jun -gia si su pa cien tø se ru muo se esan èiaissa vi tai siais an ti tre po ne mi niais an ti -kû nais ir ávyks ta ag liu ti na ci ja, ku rima to ma aki mi.

Daþ niau siai á ko mer ci nius TPHAtes tus áei na: tes to erit ro ci tai, t. y. gy -vû nø erit ro ci tai, ájaut rin ti (sen si ti -zuo ti) T. pal li dum an ti ge nais, kon -tro li niai erit ro ci tai, skie di mo bu fe ri -nis tir pa las, tei gia mie ji ir ne igia mie -ji kon tro li niai se ru mai ir plokð te lë,tu rin ti 96 duo bu tes. Ðiuo se rin ki -niuo se for ma li nu ir ta ni no rûgð ti miap do ro ti aviø ar við tø erit ro ci tai su -jun gia mi su ul tra gar su pa veik taisan ti ge nais, gau tais ið pa to ge nið køtre po ne mø ar re kom bi nan ti niøT. pal li dum bal ty mø (TpN15, TpN17 ar TpN47).

Se ru mai (ne plaz ma) ir tes to erit -ro ci tai pa skirs to mi á plokð te lës U rai -dës for mos duo bu tes. Pa cien to se ru meesan tys sa vi tie ji an ti kû nai pri si jun gia prie tre po ne mi niø an ti ge nø ant erit ro -ci tø pa vir ðiaus. Taip su si da ro tri jø di -men si jø an ti kû no, an ti ge no ir erit ro ci -to kom plek sai. Ðie kom plek sai pa si -skirs to duo bu èiø dug ne. Re ak ci ja ver -ti na ma 60–120 min. lai ko tar piu. Nau -do jant við tø erit ro ci tus, duo me nis ga -li ma ver tin ti per 45–60 min.

At si þvel giant á pra di nio më gi nioimu ni niø an ti kû nø kie ká, ag liu ti na ci -jos struk tû ra ga li uþ im ti vi sà U for mos duo be lës dug no pa vir ðiø ar ba pa sklis ti ma þo je duo bu tës dug no da ly je ir pa -krað ty je su da ry ti ag liu ti na ci jos þie -dus.

Jei se ru me në ra sa vi tø jø an ti kû nøar ba jei nau do ja mi ne ájaut rin ti (ne -sen si bi li zuo ti, kon tro li niai) erit ro ci tai, ne su si da ro jo kiø imu ni niø kom plek sø. Pa ma þu erit ro ci tai su si ren ka þe miau -sia me duo be lës tað ke ir su for muo ja„sa gà“, tu rin èià ne di de lá pra ðvie së ji mà cen tre.

Pa sta ba: no rint pa di din ti ty ri mospe ci fið ku mà, ne pa to ge ni niø tre po ne -mø an ti kû nai ad sor bo ja mi nau do jantvan de ni ná Rei ter tre po ne mø an ti ge nøeks trak tà, ku ris yra dau gu mo je diag -nos ti kos rin ki niø.

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 105

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

Page 12: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

TPHA me to di ka

Ben dra in for ma ci ja

At si þvel giant á ti ria mø jø se ru mø skai -èiø, rei kia pa ruoð ti rei ka lin gà plokð te -liø skai èiø, ne pa mir ðus, kad vie namse ru mui rei kia tri jø duo bu èiø. Se ru -mas skie dþia mas pir mo je duo bu të je.Ki to se dvie jo se duo bu të se at lie kantty ri mà nau do ja mi kon tro li niai ir ájaut -rin ti (sen si bi li zuo ti) erit ro ci tai. Kiek -vie no ty ri mo me tu nau do ja mi tei gia -mie ji ir ne igia mie ji kon tro li niai se ru -mai.

TPHA ty ri mo plokð te lës pa þy mi -mos van de niui at spa riu þy mek liu pa -gal krað tà ar ba ant jø ðo ni nio pa vir -ðiaus bei pa pil do mai – ant plokð te lësdang te lio. Ga li ma pa da ry ti spaus din -tà plokð te lës pla no va rian tà, ku ria mema to ma më gi niø duo bu èiø ið si dës ty -mas bei kon tro li niø më gi niø vie ta.Ðia me blan ke ára ðo mi in di vi du a lûsduo me nys, o jis pats pri se ga mas priety ri mo pro to ko lo.

Re ko men duo ja mas plokð te lëspla nas:

Ø 1, 4, 7 ir 10 sta èios ei lu tës nau -do ja mos ið anks ti niam se ru mo më gi -niø at skie di mui;Ø 2, 5, 8, ir 11 sta èios ei lu tës nau -

do ja mos se ru mams te stuoti kon tro li -niais erit ro ci tais;Ø 3, 6, 9 ir 12 sta èios ei lu tës nau -

do ja mos se ru ma ms tes tuo ti ájaut rin -tais (se ni bi li zuo tais) erit ro ci tais.

Se ru mo pra skie di mø ruo ði mas

Ti ria mo jo se ru mo pra skie di mo pro ce -dû ra nau do jant ko mer ci nius TPHArin ki nius:Ø á 1, 4, 7 ir 10 sta èiø ei lu èiø duo -

bu tes pi pe te ála ði na ma po 190 ml skie -di mo bu fe ri nio tir pa lo;Ø á kiek vie nà ið ðiø duo bu èiø áde -

da ma 10 ml ti ria mo jo se ru mo, o tu ri nys 5–7 kar tus pi pe te ið mai ðo mas. Gau na -mas 1:20 pra skie di mas;Ø ið 1:20 se ru mo pra skie di mo po

25 ml per ke lia ma á ant ro sios ir tre èio -sios ei lu èiø duo bu tes.

Tei gia mo sios ir ne igia mo sioskon tro lës pa ruo ði mas

Ruo ðiant at lik ti tei gia mà jà ir ne i -gia mà jà kon tro les, svar bu lai ky tisga min to jo nu ro dy mø. Kon tro li niømë gi niø, pa tei kia mø se ru mo for ma,pra skie di mo eta pai yra pa na ðûs á ti -ria mø jø se ru mø skie di mo eta pus.Kai ku riuo se rin ki niuo se yra iðanks to pa ruoð ti kon tro li niai ban di -niai (pra skies ti 1:20 san ty kiu), to -kiu at ve ju pa pil do mai skies ti ne rei -kia.

Kon tro li niø ir ájaut rin tø(sen si bi li zuo tø) erit ro ci tøið pils ty mas

Prieð ty ri mà kon tro li niai ir ájaut rin ti(sen si bi li zuo ti) erit ro ci tai bu te liu kuo -se ðvel niai ir kruopð èiai ið mai ðo mi ne -kra tant.Ø Po 75 ml kon tro li niø erit ro ci tø

pa skirs to ma á 2, 5, 8 ir 11 sta èiø ei lu -èiø duo bu tes;Ø Po 75 ml ájaut rin tø (sen si bi li zuo -

tø) erit ro ci tø pri de da ma á 3, 6, 9 ir12 sta èiø ei lu èiø duo bu tes.

Ga lu ti nis se ru mo pra skie di maskiek vie no je duo bu të je yra 1:80 (1 da lis se ru mo, pra skies to 1:20, ir 3 da lyserit ro ci tø sus pen sijos).

Re ak ci jos bai gi mas

Duo bu èiø tu ri nys ið mai ðo mas at sar -giai bar be nant á plokð te lës ðo nà.Plokð te lë uþ den gia ma ir pa lie ka makam ba rio tem pe ra tû ro je 60 min.

Duo me nø ver ti ni mas

TPHA duo me nys ver ti na mi at si þvel -giant á plokð te lës duo bu èiø dug ne su -si da riu siø erit ro ci tø nuo së dø for mà irpri gim tá (6 len te lë).

Tik áver ti nus tei gia muo sius ir ne i -gia muo sius kon tro li nius pa vyz dþius,ga li ma ver tin ti ty ri mo duo me nis. Erit -ro ci tø ag liu ti na ci ja tei gia mo sios kon -tro lës se ru me ir ag liu ti na ci jos ne bu vi -mas ne igia mo sios kon tro lës se ru mero do, kad tes tas at lik tas tai syk lin gai.

Ag liu ti na ci jos ne bu vi mas tei gia -mo sios kon tro lës ar ba ag liu ti na ci jane igia mo sios kon tro lës më gi niuo se ro -do, kad vi si ty ri mo duo me nys yra klai -din gi. Tuo met rei kia nu ma ty ti klai dosprie þas tá ir pa kar to ti nai ið tir ti vi susðio ty ri mo se ri jos më gi nius.

Jei ag liu ti na ci ja ávyks ta duo bu të -se, ku rio se yra kon tro li niai erit ro ci tai, to kiø duo bu èiø më gi nius rei kia pa kar -to ti. Jei to kie pa tys duo me nys gau na -mi ir pa kar to ti nai at li kus ty ri mà, se -

ru mo më gi ny je ga li bû ti an ti erit ro ci ti -niø an ti kû nø, to dël re ko men duo ja mates tà dar kar tà pa kar to ti po se ru moab sorb ci jos su kon tro li niais erit ro ci -tais.

Se ru mo ab sorb ci ja, jei nu sta to mian ti erit ro ci ti niai an ti kû nai

Kai ku riuo se krau jo se ru muo se ga libû ti an ti erit ro ci ti niø an ti kû nø. To kiuat ve ju ávyks ta ag liu ti na ci ja tiek sukon tro li niais, tiek su sen si bi li zuo taiserit ro ci tais.

No rë da mi pa ða lin ti an ti erit ro ci ti -nius an ti kû nus, ko mer ci niø rin ki niøga min to jai re ko men duo ja ið anks ti næse ru mo ab sorb ci jà su kon tro li niaiserit ro ci tais:Ø vie na se ru mo da lis ðva ria me ty -

ri mo më gin tu vë ly je su mai ðo ma su tri -mis kon tro li niø erit ro ci tø da li mis.Ga lu ti nis se ru mo pra skie di mas yra1:4;Ø më gin tu vë lis, ku ria me yra pra -

skies tas se ru mas, in ku buo ja mas kam -ba rio tem pe ra tû ro je 45–60 min.;Ø po in ku ba ci jos 5 min. cen tri fu -

guo ja mas 1000 apm;Ø më gin tu vë lio tu ri nys pra skie -

dþia mas bu fe ri niu tir pa lu 1:5 san ty -kiu (1 da lis in ku buo to pra skies to se ru -mo ir 4 da lys bu fe ri nio tir pa lo). Ga lu ti -nis pra skie di mas 1:20;Ø pa ruoð tas se ru mas ti ria mas pa -

kar to ti nai nau do jant kon tro li niø irsen si bi li zuo tø erit ro ci tø sus pen sijas.

TPHA ty ri mo diag nos ti në ver të

TPHA ty ri mo pro ce dû ra pa pras ta, jaine rei ka lin ga spe cia li áran ga ar dauglai ko. Ty ri mo me to das la bai jaut rus irspe ci fið kas. TPHA tei gia mo ji re ak ci janu sta to ma pa cien tams, pra ëjus3–4 sa vai tëms po pir mi nio uþ si krë ti -mo si fi liu.

At si þvel giant á li gos sta di jà, TPHAjaut ru mas svy ruo ja: nuo 76 % esantpir mi nei sta di jai iki 100 % ant ri nei ir

106 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

6 lentelë. Treponema pallidum hemagliutinacijos tyrimo duomenø vertinimas

Duomenys Radiniø apibûdinimas

Stipriai teigiamas (4+) Eritrocitai tolygiu sluoksniu pasklidæ duobutës dugnopavirðiuje.

Teigiamas (3+) Eritrocitai pasklidæ didesnëje duobutës dugno dalyje.Tuo paèiu metu pakraðtyje susiformuoja aiðkuseritrocitø nuosëdø þiedas.

Silpnai teigiamas (2+) Eritrocitai iðsidëstæ maþoje duobutës dugno dalyje.Centrinëje dalyje susidaro tankus agreguotø eritrocitøþiedas, turintis praðviesëjimà viduryje.

Neapibrëþtas (1+, ±) Duobutës cen tre maþos, palaidos eritrocitø sankaupos,aplinkinëje srityje eritrocitø nëra. Tokius mëginiusreikia tirti ið naujo. Jei gaunamas toks pat rezultatas,reikia tirti naujà serumà, paimtà po 1–2 savaièiø.

Neigiamas Tanki eritrocitø sedimentacija centrinëje duobutësdugno dalyje skaidriame fone.

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 13: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

94–97 % la ten ti nei si fi lio sta di jai. Ag -liu ti nuo jan èiø an ti kû nø nu sta to ma irpra ëjus daug lai ko po in fek ci jos. To dël, kaip ir ki tø tre po ne mi niø ty ri mø at ve -ju, TPHA tes tu ne ga li ma rem tis ti -riant pa kar to ti nes in fek ci jas, in fek ci -jos sun ku mà ar gy dy mo veiks min gu -mà (2 pav.).

Pa ly gin ti su ki tais tre po ne mi niaisty ri mais (TPI, FTA-ABS), TPHA me -to do pri va lu mai: ko mer ci niuo se rin ki -niuo se nau do ja mi stan dar ti zuo ti re a -gen tai, ty ri mui ne rei kia gy vø or ga niz -mø, be to, ty ri mo at li ki mà ga li ma au -to ma ti zuo ti.

Pa sta ba: TPPA (T. pal li dum par -ti c le ag glu ti na tion) tes tas yra TPHAty ri mo va ria ci ja. Já at lie kant vie tojerit ro ci tø nau do ja mos ne sen si bi li zuo -tos ir sen si bi li zuo tos la tek so da le lës.Ðis tes tas pla èiai tai ko mas Va ka røEu ro pos ða ly se ir JAV [7, 10]. Ty ri masat lie ka mas to kiu pa èiu bû du, kaip irTPHA ty ri mas, ta èiau já leng viau ver -tin ti, o tes to rin ki ny je esan tys re a gen -tai yra pa tva res ni.

4.2.3. Imunofermentiniai tyrimai(ELISA)

Bendra informacija

Sa vi tie ji tre po ne mi niai an ti ge nai, ku -riais pa den gia mas ty ri mo plokð te lësduo bu èiø dug nas, nau do ja mi nu sta -tant sa vi tuo sius an ti kû nus pa cien tøse ru me. Su si da ræ imu ni niai kom plek -sai nu sta to mi ádë jus ne þmo gaus imu -nog lo bu li no, su si jun gu sio su fer men -

tu, dël ko ið ne spal vo to sub stra to at si -ran da spal vo tas pro duk tas.

Sa vi tie ji an ti ge nai, nau do ja miELI SA ty ri mam, ga li bû ti ávai rios pri -gim ties:

Ø pil nu ti niø làs te liø li za tai ga mi -na mi no rint su nai kin ti pil nu ti nesT. pal li dum làs te les, pa pras tai vei -kiant ul tra gar su;

Ø re kom bi nan ti niai an ti ge nai ga -mi na mi ino ku liuo jant á bak te ri næ sie -ne læ ge nà, at sa kin gà uþ sa vi to joT. pal li dum an ti ge no sin te zæ. To liauan ti ge nà ga mi na re ci pien ti nës bak te -ri nës làs te lës. An ti ge nà rei kia ið gau tiir ið gry nin ti;

Ø sin te ti niø pep ti dø ga mi ni màsu ke lia þi no mø T. pal li dum pro gre sy -viø che mi niø bal ty mø an ti ge ni niø epi -to pø sin te zë.

At lie kant ELI SA tes tus daþ niau -siai nau do ja mi sa vi tie ji T. pal li duman ti ge nai yra bal ty mai, ku riø mo le -kuli nis svo ris 15kD (TpN15),17kD (TpN17) ir 47kD (TpN47) [17].Yra ke le tas ELI SA ty ri mo me to dø.

Kli ni ki nis (ne tie sio gi nis) ty ri mas:

Ø vi di nis plokð te lës duo bu èiø pa -vir ðius ájaut ri na mas (sen si bi li zuo ja -mas) T. pal li dum an ti ge nais;

Ø duo bu tës, tu rin èios an ti ge nø,in ku buo ja mos kar tu su ti ria mais se ru -mais. Se ru me esan tys sa vi tie ji an ti kû -nai su da ro kom plek sus su an ti ge naisir nu plo vus bu fe ri niu tir pa lu ið lie ka

pri sit vir ti næ prie duo bu èiø sie ne liø(1 fa zë);Ø áde da ma an ti kû nø á þmo gaus

imu nog lo bu li nà, ku ris bu vo kon ju guo -tas su fer men tu (pvz., krie nø pe rok si -da zës, HRPO) (2 fa zë);Ø po pa kar to ti nio plo vi mo bu fe ri -

niu tir pa lu, ápi la ma hid ro ge no pe rok -si do (sub stra to) tir pa lo ir chro mo ge no,ku ris kei èia fer men ti nës re ak ci jos pro -duk to – ato mi nio de guo nies – spal và.Iden ti fi kuo ja mi su si jun gæ imu ni niai„sluoks ni niai kom plek sai“ (3 fa zë);Ø re ak ci jos in ten sy vu mas pro por -

cin gas pri sit vir ti nu siø prie duo bu èiøsie ne liø an ti tre po ne mi niø an ti kû nøskai èiui, ku ris ið ma tuo ja mas spek tro -fo to met ri niais me to dais.

Kau pi mo ty ri mas (trap as say,tai ko mas ávai riø kla siø an ti kû namsnu sta ty ti):

Ø plokð te lës duo bu tës ájaut ri na -mos (sen si bi li zuo ja mos) gi mi nið kaisið gry nin tais gy vû nø an ti kû nais prieðtam tik rø kla siø þmo gaus imu nog lo -bu li nus (pvz., IgM, IgG ar ba IgA);Ø ati tin ka mos kla sës imu nog lo bu -

li nai, esan tys ti ria ma ja me se ru me,pri si jun gia prie plokð te lës duo bu èiøsie ne lë se pri sit vir ti nu siø an ti kû nø irsu si da ræ kom plek sai ið lie ka po plo vi -mo bu fe ri niu tir pa lu (1 fa zë);Ø sa vi tie ji an ti kû nai tarp imo bi li -

zuo tø imu nog lo bu li nø nu sta to mi ádë -jus fer men tið kai kon ju guo to T. pal li -dum an ti ge no (2 fa zë);

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 107

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

2 pav. Treponeminiø serologiniø tyrimø vertinimas pagal sifilio stadijà ir gydymo veiksmingumà

Page 14: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

Ø po pa kar to ti nio plo vi mo bu fe ri -niu tir pa lu su si da ræs kon ju ga tas nu -sta to mas ádë jus sub stra to chro mo ge no mi ði nio (3 fa zë).

Mo di fi kuo tas dvie jø fa ziøty ri mas (nau do ja mas pil nu ti niamsan ti kû nams, sa vi tiems tam tik raman ti ge nui, nu sta ty ti neat si þvel giant áan ti kû nø kla sæ):

Ø sa vi tie ji se ru mo an ti kû nai tuopa èiu me tu sà vei kau ja tiek su an ti ge -nu, pri sit vir ti nu siu prie plokð te lësduo bu èiø pa vir ðiaus, tiek su tuo pa èiuan ti ge nu, ku ris bu vo pa þy më tas fer -men tu jung ti nëje in ku ba ci jos fa zëje(1 fa zë);Ø po pa kar to ti nio plo vi mo bu fe ri -

niu tir pa lu imu ni niø kom plek sø su si -da ry mas nu sta to mas ádë jus ati tin ka -mo sub stra to (2 fa zë).

ELI SA tes tø duo me nys ver ti na mipa ma ta vus op ti ná re ak ci jos tan ká(OT). Kiek vie nam ELI SA ty ri mo me -to dui ap skai èiuo ja mos kri ti nës OTver tës ir pil ko sios zo nos (angl. greyzone). Pil ko ji zo na – tai in ter va las, kaity ri mo ver èiø duo me nys yra abe jo ti no -se ri bo se (Ot crit ± 10 %). Ti ria mo më -gi nio duo me nys ver ti na mi kaip tei gia -mi, jei ðio më gi nio OT reikð më yra virð pil ko sios zo nos. Abe jo ti ni duo me nys,jei OT yra pil ko jo je zo no je, ir ne igia mi, jei OT yra þe miau pil ko sios zo nos.

De ja, ne áma no ma vi sø ELI SA ty ri -mo sis te mø pri tai ky ti vie nam stan -dar tui. To pa ties më gi nio OT reikð mës ga li skir tis, jei bu vo var to tos skir tin -gos tes tø sis te mos. Tai pri klau so nuoty ri mo sis te mos struk tû ros, nau do ja -mo an ti ge no, kon ju ga to kon cen tra ci -jos, kri ti nës OT ver tës ir t. t.

Pa sta ba: tre po ne mi nius ELI SAty ri mus rei kia ver tin ti tik kaip ko ky -bi nius duo me nis.

ELISA tyrimas

Me to dai, ku riais nu sta to mi an ti tre po -ne mi niai an ti kû nai ko mer ci niaisELISA te stais, ski ria si, to dël svar bugrieþ tai lai ky tis kon kre taus ga min to jo nu ro dy mø.

ELISA ty ri mo pro ce dû ros pa vyz dys:

Plokð te lës struk tû ra:

Ø kiek vie no je ELI SA tes to plokð -te lë je yra 96 duo bu tës plokð èiu dug nu. Plokð te lës duo bu tës il gasis krað taspa þy më tas 1–12 nu me riais, o siau ra -sis krað tas A-H rai dë mis;Ø at si þvel giant á nau do ja mà rin ki -

ná, plokð te lë ga li bû ti in te grali (vien -kar ti në, nau do ja mos vi sos 96 duo bu tës) ar ba su rink ti në (su da ry ta ið rë mo ir 12juos te liø, kiek vie no je yra po 8 duo bu -tes). Tad ga li ma pa si rink ti, kiek tes tøno ri ma at lik ti per vie nà kar tà;

Ø tik prieð pat nau do ji mà ið pa -kuo èiø pa ima mas rei kia mas plokð te -liø ar juos te liø skai èius; ne pa nau do tos juos te lës lai ko mos ori gi na lio je pa kuo -të je – de si kan ti niuose (si li ka ge lio)mai ðe liuose;Ø ren kan tis rei ka lin gø juos te liø

ar plokð te liø skai èiø, rei kia ne pa mirð -ti, kad kiek vie nam ti ria ma jam se ru mo më gi niui rei kia vie nos duo bu tës, okar tu plokð te lë je rei kia pa lik ti ir duo -bu èiø ka lib ra to riams bei kon tro lëms;Ø kon tro liø ir ka lib ra to riø skai -

èius nu ro do mas ga min to jo in struk ci jo -se, ku rias ga li ma ras ti kiek vie no ty ri -mo rin ki ny je.

Plokð te lës duo bu tës pa þy mi mosvan de niui at spa riu þy mek liu. Ið spaus -di na mas plokð te lës pla nas, ku ria menu ro dy tas ty ri mo duo bu èiø ið si dës ty -mas ir kon tro liø vie ta. Ðis ty ri mo pla -nas yra in te grali ty ri mo ap ra ðo da lis,to dël tu ri bû ti pri seg tas prie ty ri moata skai tos.

Reagentø ruoðimas

Ruo ðiant re a gen tø tir pa lus, ne ga li manau do ti skir tin gø rin ki niø kom po nen -tø ar juos mai ðy ti skie dþiant. Vi si tir -pa lai ir re a gen tai ima mi nau jais pi pe -tës ant ga liu kais. Bu fe ri niuo se kon -cen truo tuo se tir pa luo se su si da riu siusnu së dø kris ta lus rei kia ið tir pin ti in -ku ba to riu je, pa ðil dþius iki 37°C tem -pe ra tû ros. Dis ti liuo tas (de jo ni zuo tas)van duo nau do ja mas kaip re a gen tøskie dik lis.

At si þvel giant á ty ri mo me tu nau do -ja mø plokð te liø (ar juos te liø) skai èiøir ga min to jo in struk ci jas, ruo ðia mi tir -pa lai:Ø bu fe ri nis tir pa las se ru mo më gi -

niams skies ti;Ø tir pa las tei gia mie siems ir ne i -

gia mie siems kon tro li niams më gi -niams pra skies ti;Ø bu fe ri nis tir pa las kon ju ga tui

skies ti;Ø plo vi mo tir pa las (kie kis pri klau -

so nuo to, ar plo vi mo pro ce dû ros at lie -ka mos ran ki niu bû du, ar au to ma ti -zuo tai).

Kon ju ga to, sub stra to ir chro mo ge -no tir pa lai yra ne sta bi lûs. Lai ko miðvie so je net gi la bai trum pà lai kà ga lisu ir ti, to dël skie dþia mi prieð pat juosið pils tant á duo bu tes. Pa ruo ðus dar bi -nius tir pa lus, bu te liu kai, tu rin tys re a -gen tø, tvir tai uþ su ka mi. Ne pa nau do -tos juos te lës tuo jau pat áde da mos á ori -gi na lià si li cio ge lio mai ðe liø pa kuo tæ.Ty ri mø rin ki niai nuo jø ati da ry mo lai -ko mi +2 +8°C tem pe ra tû ros sà ly go mis ar ba kaip nu ro dy ta ga min to jo. Ati da -ry tø rin ki niø lai ky mo truk mæ nu sta toga min to jas, to dël tu ri bû ti pa þy më tarin ki nio ati da ry mo da ta.

4.2.4. Western bloto testai

Ga li ma ási gy ti ko mer ci niø Wes t ernblo to tes tø ar ba pa si ga min ti la bo ra to -ri jo je. Tes tuo se yra juos te lës su sa vi -tai siais kom po nen tais ne ap dirb to eks -trak to, ku ris gau tas pil nu ti niusT. pal li dum mik ro or ga niz mus at sky -rus elek tro fo re ze [3]. Juos te lës in ku -buo ja mos su pa cien to se ru mu ir an ti -kû nai prieð sa vi tuo sius kom po nen tuspri sit vir ti na prie sa vi tø jø juos te lësruo þe liø. Ðis su si jun gi mas nu sta to -mas to liau in ku buo jant juos te les, tu -rin èias ne þmo gaus an ti kû nø, kon ju -guo tø su krie nø pe rok si da ze (HRPO).Kon ju ga to (tai gi ir an ti kû no) bu vi masnu sta to mas fer men tui pa vei kus sub -stra tà, to dël pa si ga mi na spal vo taspro duk tas. IgG ir IgM – sa vi tuo siusWes t ern blo to tes tus ga li ma at lik ti,nau do jant spe ci fið kai þy më tuo sius fer -men tø kon ju ga tus.

Wes t ern blo to tes to duo me nis sun -ku ver tin ti, nes ðiuo bû du ga li ma nu -sta ty ti skir tin gø an ti kû nø rin ki ná, irdau ge lis jø yra ne sa vi ti. Ðá tes tà tu rë -tø at lik ti tik re fe ren ti nës la bo ra to ri jos ir tik moks lo ty ri mø tiks lais. Mo di fi -kuo tus ko mer ci nius Wes t ern blo to tes -to (pvz., In no lia) duo me nis ver tin tileng viau, to dël jie var to ja mi kaip pa -tvir ti na mie ji ty ri mai tais at ve jais, jeipra di niø tre po ne mi niø ty ri mø ver ti ni -mas yra dvi pras mið kas.

Mo di fi kuo tas Wes tern blo to(In no lia) ty ri mas

Ðio tes to pa grin das yra nai lo no juos te -lës, pri tvir tin tos prie neut ra laus plas -ti ko. Kiek vie na juos te lë tu ri pa vie nius api brëþ tø an ti ge nø T. pal li dum de ter -mi nan tø brûkð ne lius: tri jø re kom bi -nan ti niø bal ty mø (TpN47, TpN15) irvie no sin te ti nio pep ti do (TmpA). Kiek -vie no je juos te lë je yra po ke tu ris kon -tro li nius brûkð ne lius: vie nas an ti -strep ta vi di no ir trys ka lib ravimobrûkð ne liai, ku riø da þy mo si in ten sy -vu mas ati tin ka 3+, 1+ ir ± (at kirs ta).Ka lib ravimo brûkð ne ly je, ati tin kan -èia me 3+, yra imo bi li zuo tø an ti kû nøprieð þmo gaus IgG. Tuo pa èiu me tu jisnau do ja mas ir kaip më gi nio tin ka mu -mo kon tro lë. At lie kant ðá ty ri mà, rei -kia pa pil do mos áran gos: or bi ti nio mai -ðy tu vo, tu rin èio tam tik ras tech ni nessa vy bes, ku rios yra la bai svar bios, no -rint tin ka mai at lik ti ty ri mà.

Re ko men duo ja mos or bi ti nio mai -ðy tu vo sa vy bës:

Ø vi du je ámon tuo tas chro no met -ras, ku rá ga li ma nu sta ty ti 1–15 min. –16 val. tiks lu mu;

Ø su ka mø jø ju de siø sker smuo tu -ri bû ti ly gus ar ba di des nis kaip13 mm;

108 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 15: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

Ø re ko men duo ja mi su ka mø jø ju -de siø tem pai: 13 mm – 160 apm,20 mm – 110 apm, o 24 mm – 90 apm.

Ty ri mo pro ce dû ra:

Ø á kiek vie nà pa þy më tà pa dëk là(átvir tin tà kais tu ve) pa skirs to ma po1 ml þa lio jo fos fa to bu fe ri nio tir pa loskie dik lio ir áde da ma 10 ml ti ria mo jose ru mo ar plaz mos. Tu ri nys kruopð -èiai ið mai ðo mas pi pe te.Ø Kiek vie na su nu me ruo ta juos te -

lë lai ko ma þnyp lë mis ir ámer kia ma ápa þy më tà pa dëk là. Kais tu vas su pa -dëk lais uþ san da ri na mas ir 16±2 val.in ku buo ja mas ant or bi ti nio mai ðy tu vo pa grin do (plat for mos) kam ba rio tem -pe ra tû ro je.Ø Po in ku ba ci jos ið pa dëk lø pi pe te

ar ba va ku u mi niu as pi ra to riu mi pa ða -li na mas skie dik lio li ku tis. Kiek vie najuos te lë plau na ma pen kias mi n u tes, ákiek vie nà pa dëk là ápi la ma 1000 ml plo -vi mo tir pa lo ir mai ðo ma ant mai ðy tu -vo pa grin do (plat for mos).Ø Po plo vi mo á kiek vie nà pa dëk là

su ádë to mis juos te lë mis ápi la ma1000 ml kon ju ga to ir juos te lës in ku -buo ja mos ant mai ðy tu vo pa grin do(plat for mos) kam ba rio tem pe ra tû ro je30 ± 5 min. Tris kar tus pa kar to ja majuos te liø plo vi mo pro ce dû ra.Ø Á kiek vie nà pa dëk là ápi la ma

1000 ml sub stra to ir chro mo ge no mi ði -nio ir in ku buo ja ma ant mai ðy tu vo pa -grin do (plat for mos) kam ba rio tem pe -ra tû ro je 30 ± 2 min.Ø Pa ða li na mas sub stra to mi ði nio

li ku tis ir á kiek vie nà pa dëk là ant mai -ðy tu vo pa grin do (plat for mos) áde da mapo 1000 ml stab dik lio tir pa lo. In ku buo -ja ma kam ba rio tem pe ra tû ro je+18 +30°C 10–30 min.Ø Ap do ro tos juos te lës plas ti ki në -

mis þnyp lë mis ið ima mos ant fil tra vi -mo po pie riaus ir dþio vi na mos ma þiau -siai 30 min. At ski ros juos te lës pri kli -juo ja mos ant stan dar ti nës for mos irsau go mos kam ba rio tem pe ra tû ro jetam sio je vie to je.

Ty ri mo duo me nø nu sta ty mas irver ti ni mas

Sie kiant nu sta ty ti at lik to tes to pa ti ki -mu mà, svar bu ið pra dþiø áver tin tikon tro li nius brûkð ne lius. Ant juos te -lës, ku ri in ku buo ta su tei gia mai siaiskon tro li niais se ru mais, tu ri bû ti ma to -mi vi sø ke tu riø tre po ne mi niø an ti ge -nø brûkð ne liai, ku riø da þy mo si ryð ku -mas bent jau 1+. Ant juos te lës, ku ri in -ku buo ta su ne igia mai siais kon tro li -niais se ru mais, an ti ge ni niai brûkð ne -liai ne nu si da þo. Ðiek tiek ga li nu si da -þy ti fo nas, tik sil pniau nei brûkð ne liai. Ti ria mø jø më gi niø ver ti ni mas pa teik -tas 7 len te lë je.

Klai dø, at lie kant mo di fi kuo tàWes tern blo to ty ri mà, prie þas tys:

Ø nau do ja mi pras tos ko ky bës se -ru mo më gi niai (he mo li zuo ti, li pe mi -niai);Ø nau do ja mi ne tin ka mi re a gen -

tai, ku riø ga lio ji mo lai kas pa si bai gæs;Ø ne si lai ko ma ga min to jo in struk -

ci jø;Ø or bi ti nio mai ðy tu vo cha rak te -

ris ti kos ne ati tin ka rei kia mø;Ø duo me nø ver ti ni mo klai dos.

Modifikuoto Western bloto testodiagnostinë vertë

Me to dà ga na leng va at lik ti ir ver tin ti.Ta èiau tes tas ga na bran gus, uþ imadaug lai ko, jam at lik ti rei kia águ du siola bo ra to ri jos per so na lo. Ðis me to dassu tei kia ga li my bæ nu sta ty ti an ti kû nøspek trà prieð ke le tà T. pal li dum an ti -ge nø kar tu ir áver tin ti skir tin gø an ti -kû nø reikð mæ.

Stip riai ið gry nin to re kom bi nan toir pep ti di niø an ti ge nø nau do ji masma þi na ne sa vi tø jø re ak ci jø ti ki my bæ.Tai kant ðá me to dà ga li ma ne nau do tidaug dar bo rei ka lau jan èiø ir sub jek ty -viø ty ri mø, ku riuos at lie kant su ke lia -mas pa vo jus ty rë jui (dir bant nau do ja -mos pa to ge nið kos T. pal li dum pa der -mës), pvz., FTA bei TPI (TPIR) ty ri -mai.

At si ra do ga li my bë au to ma ti zuo tiana li ti ná pro ce sà ir pa ma tuo ti an ti ge -ni niø brûkð ne liø ant tes to juos te liøda þy mo si ryð ku mà. Ðiuo me tu ðis tes -tas daþ niau siai nau do ja mas pa tvir ti -namo sio se la bo ra to ri jo se, pvz., TPI(TPIR) ar FTA al ter na ty va, pa tvir ti -nant li gos diag no zæ.

4.2.5. Greitieji chromatografiniøjuosteliø tyrimai

Si fi liui diag no zuo ti ne se niai bu vo pri -tai ky ti grei tieji chro ma tog ra fi niøjuos te liø (POC – point of care) ty ri mai. Juos at lie kant nau do ja mas ka pi lia ri -nis krau jas [15]. Ðie ne bran gûs ty ri -mai, ku rie ið es mës yra ELI SA tes tai,at lie ka mi ant kie tos nit ro ce liu lio zësmat ri cos. Pa ti ki mi re zul ta tai gau na mi per pen kias mi n u tes, tei gia mà re zul -ta tà ro do (in di kuo ja) rau do na prie tai -so li ni ja ar tað ke lis. Ðie tes tai lai ko mi

di dþiu le diag nos ti kos pa þan ga, nesdiag no zë ga li bû ti nu sta to ma ir pas ki -ria mas gy dy mas pir mo jo kli ni ki nio vi -zi to me tu [18, 19]. De ja, ðiandien pri ei -na mi POC tes tai su kur ti sa vi tie siemsan ti tre po ne mi niams an ti kû nams nu -sta ty ti. To dël tei gia mie ji tes to duo me -nys pa ro do tre po ne mi nës in fek ci josbu vi mà kaþ ku riuo pa cien to gy ve ni motarps niu ir ne bû ti nai nu sta to esamàin fek ci jà. Da bar ku ria mi POC tes tai,ku riais bus nu sta to mi tiek tre po ne mi -niai, tiek ne tre po ne mi niai an ti kû nai[20].

4.2.6. Treponema pallidumimobilizacijos testas (TPI arbaTPIR testas)

T. pal li dum imo bi li za ci jos tes tas (TPIar ba TPIR) lai ko mas vie nu kla si ki niøtes tø sa vi tie siems tre po ne mi niamsan ti kû nams nu sta ty ti. Gy vas tre po ne -mas vei kia pa cien to se ru me esan tyssa vi tie ji an ti kû nai ir kliu do tre po ne -moms bû din gai ju dë ti. Ta èiau tai su -dë ti nis (kom plek si nis) tes tas, ku riamrei kia ne ma þø ið tek liø, nes bû ti na ið -lai ky ti triu ðiø ko lo ni jà ir at lik ti in di vi -du a lius ty ri mus. TPI tes tas në ra pa -kan ka mai jaut rus, ypaè anks ty vo sio -mis li gos sta di jo mis. Be to, jo ne ga li ma at lik ti, jei ti ria ma me se ru me yra an ti -bio ti kø, ski ria mø si fi liui gy dy ti. Tainë ra ru ti nið kas si fi lio diag nos ti kostes tas, bet svar bu, kad jis to liau bû tønau do ja mas pa tvir ti namo sio se la bo -ra to ri jo se.

Tre po ne mi niø se ro lo gi niø ty ri mø klai din gai tei gia mi duo me nys

At lie kant tre po ne mi niuos tes tus klai -din gai tei gia mos bio lo gi nës re ak ci josbû na daug re èiau, ta èiau jos ga li mosau to imu ni niø li gø, ÞIV in fek ci jos irnëð tu mo at ve jais (at lie kant FTA-ABStes tus daþ niau, nei at lie kant TPHA)[14].

Pa grin di nës klai din gai tei gia møre ak ci jø prie þas tys

Ø Daþ niau sia klai din gai tei gia mosi fi lio ty ri mo prie þas tis yra tech ni nësklai dos, pa da ro mos ver ti nant ty ri mà,taip pat se ru mo më gi niø su rin ki mo,pri sta ty mo ir lai ky mo klai dos. Ki tos

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 109

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

7 lentelë. Modifikuoto West ern bloto testo duomenø vertinimas

Duomenys Radiniø apibûdinimas

Teigiamas Du arba daugiau antigeniniø brûkðneliø juostelëje nusidaþë „±“intensyvumu arba intensyviau.

Neapibrëþtas Vienas juostelës antigeninis brûkðnelis nusidaþë 1± ar didesniu intensyvumu. Tokiu atveju rekomenduojama pakartoti tyrimà.Tirti naujà serumo mëginá, paimtà po keliø savaièiø.

Neigiamas Antigeniniai juostelës brûkðneliai nenusidaþë arba vienas iðbrûkðneliø nusidaþë ± intensyvumu.

Page 16: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

prie þas tys ga li bû ti su si ju sios sune tin ka mu re a gen tø lai ky mu, áran gosnau do ji mu ar ga min to jo in struk ci jøne si lai ky mu.

Ø Tei gia mo sios se ro lo gi nës re ak -ci jos nu sta to mos en de mi niø tre po ne -ma to ziø, pvz., en de mi nio si fi lio(T. pal li dum var en de mi cum), fram be -zi jos (T. per te nue) ir pin tos (T. cara -teum), at ve jais. Pa cien tas, ku rio se ro -lo gi nio si fi lio ty ri mo duo me nys tei gia -mi ir ku ris at vy kæs ið ða lies, ku rio jepa pli tu si en de mi në tre po ne ma to zë,tu ri bû ti pa tik rin tas, ar ne ser ga si fi -liu. Jis tu ri bû ti gy do mas pro fi lak tið -kai, ið sky rus at ve jus, jei ati tin ka masgy dy mas bu vo tai ko mas anks èiau.

Ø Tei gia muo sius ELI SA ir TPHAty ri mo duo me nis ga li ma nu sta ty ti pa -cien tams, ser gan tiems in fek ci ne mo -no nuk le o ze, jei yra la bai di de li he te ro -fi li niø an ti kû nø tit rai.

Ø Nu sta ty tas ry ðys tarp klai din -gai tei gia mø FTA-ABS ty ri mo re ak ci -jø ir pa tvir tin tos sis te mi nës, dis koi di -nës ir vais tø su kel tos rau do no siosvilk li gës diag no zës. To kiais at ve jaisga li ma pa ste bë ti ne ti pið kà, „ka ro liø“ðvy të ji mà. Sie kiant ið veng ti to kiøklai din gai tei gia mø re ak ci jø, at lie ka -ma se ru mo ab sorb ci ja – nau do jant ti -mi ná blauz dos DNR, pa ða li na mi an -ti-DNR an ti kû nai.

Ø Klai din gai tei gia mus FTA-ABSty ri mo duo me nis ga li nu lem ti klai din -gas sor ben to pa si rin ki mas (jei jo në rates to rin ki ny je). Sor ben tu at lie kant ðátes tà pa ða li na ma kryþ mi nës re ak ci nës an ti kû nø gru pës, rû ðys ar ðei mos.Seru mo ab sorb ci ja su Rei ter tre po ne -mo mis yra bû ti na, no rint su ma þin tiklaidin gai tei gia mø duo me nø ga li my -bæ.

Se ro lo gi niø ty ri mø klai din gaine igia mi duo me nys

Pa grin di nës klai din gai ne igia mø re -ak ci jø at lie kant si fi lio nu sta ty mo ty ri -mus prie þas tys:

Ø „pro zo no“ efek tas. Ne tre po ne -mi niø ag liu ti na ci jos ty ri mø, ypaè ant -ri nio si fi lio at ve ju, re ak ci jos ga li bû tisil pnai tei gia mos ar ba ne igia mos dëlla bai di de lës an ti kû nø kon cen tra ci jos, to dël nor ma li an ti ge no ir an ti kû no re -ak ci ja bû na ar ba ne baig ta, ar ba nu slo -pin ta;

Ø ne igia mo sios si fi lio se ro lo gi nësre ak ci jos ga li bû ti nu sta to mos pa cien -tams, ku riø ÞIV tei gia mas ar ba nu sil -pæs imu ni te tas;

Ø ty ri mas „lan go“ tarps niu. Klai -din gai ne igia mi ty ri mo duo me nys ga libû ti nu sta to mi anks ty và jà pir mi næ li -gos sta di jà, dar ne sant se ro kon ver si -jos.

Se ro lo gi niø ty ri mø vi dausko ky bës kon tro lë

Pa ti ki mus ty ri mo duo me nis ga li magau ti tik grieþ tai lai kan tis pri va lo møvi daus ko ky bës kon tro lës pro ce dû røvi sais ty ri mo eta pais.

Pre a na li ti nës sta di jos ko ky bëskon tro lë:

Ø bû ti na ga ran tuo ti, kad bio lo gi në me dþia ga bû tø tai syk lin gai pa im ta,lai ko ma ir ga be na ma á la bo ra to ri jà;

Ø bû ti na ga ran tuo ti, kad më gi niai ir tes tø rin ki niai bû tø tiks liai su þy më -ti;

Ø bû ti na ga ran tuo ti, kad më gi niai bû tø tai syk lin gai pa ruoð ti, o me di ci -nos do ku men ta ci ja – tin ka mai tvar ko -ma.

Ana li ti nës sta di jos ko ky bëskon tro lë:

Ø prieð ty ri mà bû ti na áver tin tigau tø më gi niø ko ky bæ ir ne tir ti li pe -mi niø, he mo li zuo tø se ru mø bei më gi -niø, ku riuo se ma ty ti bak te ri nio uþ ter -ði mo po þy miø. Rei kia pa tik rin ti më gi -niø do ku men ta ci jà ir þy më ji mà;

Ø rei kia ga ran tuo ti vi sø ty ri menau do ja mø re a gen tø ir diag nos ti kosrin ki niø, ypaè nau do ja mø pir mà kar -tà, ko ky bæ. Áver tin ti jø ga lio ji mo lai kà, ga min to jo in struk ci jø bu vi mà, lai ky -mo tin ka mu mà;

Ø prieð pra de dant ty ri mà, bû ti naási ti kin ti, kad vi si in stru men tai irprie tai sai, nau do ja mi ty ri mo me tu, ge -rai vei kia (pvz., pi pe tës, áran gos ka lib -ra vi mas, in ku ba to riaus tem pe ra tû rosste bë ji mas);

Ø bû ti na ga ran tuo ti, kad ap lin kossà ly gos – tem pe ra tû ra, drëg më ir dar -bo vie tos ap ðvie ti mas – ati tin ka sà ly -gas, rei ka lin gas ty ri mui vyk dy ti;

Ø kiek vie no ty ri mo me tu pri va lobû ti nau do ja mi ir ofi cia liai áre gist ruo ti kon tro li niai më gi niai (pvz., ne igia mie -ji, tei gia mie ji ir sil pnai tei gia mi se ru -mai). Jei ku riai nors tes tø sis te mairei kia vi daus kon tro lës, ji tu ri bû tinau do ja ma pa gal ga min to jo nu ro dy -mus;

Ø vi sø se ru mø duo me nis rei kianu sta ty ti pa gal tam tik rà ben drai pri -im tà tvar kà. Kon tro li niø më gi niø ver -ti ni mo ri bas ir spe ci fi ka ci jas nu ro do irap ra ðo rin ki niø ga min to jas.

Po ana li ti nës sta di jos ko ky bëskon tro lë:

Vi si ty ri mø duo me nys pa þy mi mi re -mian tis nu sta ty ta tvar ka ir ati duo da -mi ty ri mà uþ sa kiu siam gy dy to jui.

Se ro lo gi niø re ak ci jø/ty ri møtai ky mo in di ka ci jos

Se ro lo gi ná si fi lio ty ri mà re ko men duo -ja ma at lik ti vie nu ið ðiø me to dø: RPR,ELI SA ar TPHA, at si þvel giant á epi de -mio lo gi næ pa dë tá ir la bo ra to ri jø in fra -struk tû ros ga li my bes.

Po pu lia ci jo se, ku riose in fek ci jospa pli ti mas ma þas (sta cio na ro sky riuo -se, svei ka tos prie þiû ros cen truo se, me -di ci ni nës ap þiû ros ka bi ne tuo se), at -ran ki nius ty ri mus ge riau at lik ti tre po -ne mi niais te stais, nes ga li ma ið kar tonu sta ty ti pa cien tø, tu rë ju siø sà ly tá suin fek ci ja, gru pæ. To liau rei kë tø at lik tine tre po ne mi ná tes tà, sie kiant pa tiks -lin ti duo me nis apie li gos ak ty vu mà.

Di de lës ri zi kos as me nø gru pë je,ku rio je in fek ci jos pa pli ti mas ti kë ti nas(ko mer ci nio sek so dar buo to jai, ka li -niai ir t. t.), tu rë tø bû ti at lie ka mi ne -tre po ne mi niai tes tai. Ta èiau ne tre po -ne mi niu ty ri mu nu sta ty tas tei gia mà -sias re ak ci jas rei kia pa tvir tin ti tre po -ne mi niais te stais.

Of tal mo lo gi jos, psi chiat ri jos, neu -ro lo gi jos, kar dio lo gi jos sta cio na ro sky -riuo se gy do miems pa cien tams, ku -riems ga li bû ti vë ly vo sios si fi lio sta di -jos, ne tre po ne mi nius tes tus rei kë tøat lik ti kar tu su ELI SA, TPHA, FTA ar Wes tern blo to ty ri mais (at si þvel giant ála bo ra to ri jos ga li my bes).

La bai svar bu si fi lá diag no zuo ti nëð -èioms mo te rims ar krau jo do no rams.Tad ðiai pa cien tø gru pei ne tre po ne mi -nis tes tas tu rë tø bû ti at lie ka mas kar -tu su ELI SA, TPHA, FTA, Wes t ernblo to ar TPI (at si þvel giant á la bo ra to ri -jos ga li my bes) te stais.

Ða ly se, ku rio se di de lis ser ga mu -mas si fi liu, nëð èio sioms se ro lo gi niaity ri mai tu rë tø bû ti at lie ka mi tris kar -tus: pir mi nio ap si lan ky mo me tu,18–20 ir 32 nëð tu mo sa vai tæ.

As me nis, tu rin èius pir mi nio si fi liokli ni ki niø po þy miø, rei kia tir ti ne tre -po ne mi niu tes tu. Nu sta èius tei gia mà já tes tà, si fi lio diag no zæ rei kia pa tvir tin ti TPHA, FTA, mo di fi kuo tu Wes t ern blo -to me to dais ar ELI SA me to du (jei to -kia tes tø sis te ma re gist ruo ta).

Pa cien tus, tu rin èius ant ri nio si fi lio kli ni ki niø po þy miø, rei kia tir ti nau do -jant ne tre po ne mi ná tes tà, kar tu atlikti ELI SA, TPHA ar FTA ty ri mà.

As me nys, tu rin tys tre ti nio si fi liokli ni ki niø po þy miø, tu ri bû ti ti ria mine tre po ne mi niu tes tu bei dviem tre po -ne mi niais te stais: ELI SA ar FTA beiTPHA ar TPI.

As me nys, ne tu rin tys kli ni ki niø li -gos po þy miø ir ly tið kai san ty kia væ ar -ba ar ti mai ben dra væ su þmo në mis,ser gan èiais uþ kre èia mo mis si fi lio for -mo mis, tu rë tø bû ti ti ria mi kaip pa -

110 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard

Page 17: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

cien tai, ku riems áta ria mas pir mi nis si -fi lis.

As me nims, ku riems áta ria mas la -ten ti nis si fi lis, tu ri bû ti at lie ka mi ne -tre po ne mi nis tes tas ir du tre po ne mi -niai. Ga li mi to kie de ri niai: ELI SA arFTA + TPI; ELI SA ar FTA + TPHA.

Nau ja gi miai mo ti nø, ku riø se ro lo -gi niai si fi lio ty ri mo duo me nys tei gia -mi ir ku rios ne bu vo gy do mos nuo si fi -lio nëð tu mo me tu, tu ri bû ti ti ria mi ne -tre po ne mi niu tes tu bei te s tais anks ty -va jai in fek ci jai nu sta ty ti – FTA ar ba,jei áma no ma, 19S-IgM – FTA-ABS ar -ba ELI SA-IgM (jei toks tes tas pa sie -kia mas).

Nau ja gi miai mo ti nø, ku riø se ro lo -gi niai si fi lio ty ri mo duo me nys tei gia -mi ir kurios bu vo gy do mos, tu ri bû ti ti -ria mi nau do jant RPR tes tà. Nu sta èiustei gia mà re zul ta tà, tu rë tø bû ti at lie -ka mas ELI SA pil nu ti niams an ti kû -nams ar ba ELI SA-IgG, FTA ir, jeiáma no ma, 19S-IgM – FTA-ABS arELI SA-IgM nu sta ty ti (jei pa sie kia -mas).

Vai kams, ku rie gal bût ser ga vë ly -vuo ju ágim tu si fi liu, tu rë tø bû ti at lie -ka mas RPR tes tas ir du tre po ne mi niai tes tai: ELI SA, FTA, TPHA ar TPI.

5. PRAKTINËS SIFILIODIAGNOSTIKOSREKOMENDACIJOS

Svar bu pri si min ti, kad vie nin te lis pa -ti ki mas la bo ra to ri nis kri te ri jus diag -no zuo jant ak ty vø já si fi lá, yra pa to ge ni -niø T. pal li dum nu sta ty mas bû din -guo se anks ty vo sios li gos sta di jos pa -þei di muo se, nau do jant tie sio gi næ mik -ro sko pi jà, tie sio gi næ imu nof luo res cen -ci jà ar PGR.

Kli ni ki nius si fi lio simp to mus ga lipa tvir tin ti se ro lo gi niai me to dai. Jeikli ni ki niø li gos po þy miø në ra, pa cien -tø se ro lo gi niø ty ri mø duo me nis rei kë -tø ver tin ti at sar giai.

Ti riant pa cien tà, ku riam si fi lis ga li bû ti diag no zuo tas pir mà kar tà (re -mian tis epi de mio lo gi ne anam ne ze,kli ni ki niais po þy miais), re ko men duo -ja mos to kios la bo ra to ri nio si fi lio ty ri -mo sche mos.

Pa cien tui, ku rio kli ni ki niai po þy -miai ati tin ka anks ty và jà li gos sta di jà,at lie ka mas tie sio gi nis T. pal li dum ty -ri mas: tam sio jo lau ko mik ro sko pi ja,TIF ar ba PGR. Nu sta èius tei gia musduo me nis, diag no zuo ja mas si fi lis, nei -gia mus – ty ri mà rei kia pa kar to ti. Pa -cien tui taip pat rei kia at lik ti se ro lo gi -nius ty ri mus. Jei at ran ki nio ne tre po -ne mi nio ar ba tre po ne mi mio tes to duo -me nys tei gia mi, tu ri bû ti at lie ka maspa tvir ti na ma sis se ro lo gi nis ty ri mas

tre po ne mi niu ar ba ne tre po ne mi niume to du.

Pa cien tui, ku ris gal bût ser ga la -ten ti niu si fi liu, rei kia at lik ti kie ky bi ná ne tre po ne mi ná ty ri mà. Ty ri mo tit raspa þy mi mas pa cien to kor te lë je, o pa -cien tas siun èia mas pas der ma to ve ne -ro lo gà, ku ris pa ski ria gy dy mà ir ste bijo bûk læ. Pa kar to ti ná kie ky bi ná se ro lo -gi ná ty ri mà rei kia at lik ti po 3, 6 ir12 më ne siø.

Pa cien tø, sir gu siø anks ty vuo ju si -fi liu (pir mi niu, ant ri niu ar anks ty vuo -ju la ten ti niu) ir sëk min gai ið gy dy tø,tre po ne mi nio ty ri mo duo me nys bustei gia mi, o ne tre po ne mi nio – ne igia mi. Li gos at si nau ji ni mà ga li ro dy ti at si ra -dæs bë ri mas (daþ niau siai ið an gës sri -ty je) ir ne tre po ne mi mio ty ri mo tit ropa di dë ji mas. Pa kar to ti nës in fek ci jos(rein fek ci jos) at ve ju ga li at si ras tireikð min gas ne tre po ne mi nio ty ri motit ro pa di dë ji mas ke tu ris kar tus ardau giau. Pa kar to ti nis tre po ne mi nisty ri mas ðiuo at ve ju yra be ver tis, nespa cien to ty ri mo duo me nys bus tei gia -mi dël pra di nës in fek ci jos. 8 len te lë jepa teik tas se ro lo gi niø si fi lio ty ri møver ti ni mas.

Pa cien tø, ser gan èiø vë ly vuo ju si fi -liu ir sëk min gai gy dy tø, ne tre po ne mi -niø an ti kû nø tit rai ga li ne pa kis ti ir po12 më ne siø. To les nis gy dy mas ski ria -mas, jei ðiuo lai ko tar piu ne tre po ne mi -nio ty ri mo tit rai pa di dë ja.

Jei ma no ma, kad nau ja gi mis ser ga anks ty vuo ju ágim tu si fi liu, rei kia tir titiek mo ti nà, tiek vai kà. Anks ty vo joágim to si fi lio pa tvir ti ni mo kri te ri jusyra T. pal li dum nu sta ty mas tam sio jolau ko mik ro sko pi ja, tie sio gi ne imu nof -luo res cen ci ja ar PGR më gi niuo se, pa -im tuo se ið vai ko (odos bë ri mø ar glei -vi niø pa þei di mø bur no je, no sy je, bam -bo je) ir pla cen tos. Tie sio gi niaisT. palli dum me to dais nu sta èius ne i -gia mà re zul ta tà, ágim tà si fi lá ga li madiag no zuo ti re mian tis tei gia mu19S-IgM – FTA-ABS, ELI SA-IgM ar ba reikð min gai di des niu (ke tu ris kar tusir di des niu) ne tre po ne mi niø an ti kû nøtit ru nau ja gi mio se ru me, pa ly gin ti sumo ti nos.

Po gy dy mo pa cien tams at lie ka mikie ky bi niai ne tre po ne mi niai ty ri mai

(pra ëjus 3, 6, 9 ir 12 më ne siø po gy dy -mo). Sëk min gà si fi lio gy dy mà pa tvir ti -na ke tu ris kar tus ar di des nis an ti kû -nø tit ro su ma þë ji mas po gy dy mo perme tus. Se ro lo gi niø ty ri mø kin ta mu -mà po gy dy mo rei kë tø ver tin ti at li kusiden tið kà ty ri mà, kaip ir diag no za vussi fi lá.

6. LITERATÛRA

1. WHO. In ter na tional Sta tis ti cal Clas si -fi ca tion of Dis eases and Health Prob -lems. Tenth re vi sion. Avail able at:http://www.who.int/clas si fi ca tions/apps/icd/icd10online/ (Ac cessed 08 02 10)

2. Dël nëðèiøjø sveikatos tikrinimø: Lie -tu vos Respublikos sveikatos apsaugosmi nis tro 2006 m. gruodþio 29 d. ása ky -mas Nr. V-1135. Valstybës þinios 2007;Nr. 2–103.

3. Larsen SA, Pope V, John son RE, Ken -nedy EJ Jr. A Man ual of Tests for Syph -i lis. Wash ing ton DC: Amer i can HealthAs so ci a tion, 1998.

4. Norris SJ, Pope V, John son RE,Larsen SA. Treponema and other hu -man host-assciated spi ro chetes. In:Murray PR, Baron EJ, Jorgensen JH,Pfaller MA, Yolken RH, eds. Man ual ofClin i cal Mi cro bi ol ogy. Wash ing ton DC:Amer i can So ci ety for Mi cro bi ol ogy,2003; 955–71.

5. Dël Europos komisijos 2008 m. ba lan -dþio 28 d. sprendimu Nr. 2008/426 EBpa keistø Europos Komisijos sprendimo 2002/253/EB priede pateiktø uþ kre èia -mø jø ligø (atvejø) apibrëþèiø pa tvir ti -ni mo: Lietuvos Respublikos sveikatosap sau gos ministro 2008 m. rugpjûèio13 d. ásakymas Nr. V-789. Valstybës þi -nios 2008; Nr. 97–3759.

6. Aukðtuolienë E, Butrimienë I, Èap lins -kas S, Griðkevièius A, Jasaitienë D,Ku èins kie në V, Marèiukaitienë IO,Mic ke vi èius R, Nadiðauskienë RJ, Sa -mi to vas D, Ðumila A, Treèiokas A, Va -go ras A, Valantinas J, Va liu ke vi èie -në S, Vitkauskienë A, Uþdavinienë V.Ly tið kai plintanèiø infekcijø di ag nos ti -ka ir gydymas: mokomoji knyga. Kau -nas: KMU leidykla, 2007; p. 34.

7. De part ment of Health and Hu man Ser -vices, Cen ters for Dis ease Con trol andPre ven tion. Sex u ally trans mit ted dis -eases treat ment guide lines. MMWR2006; 55: 94.

LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46) 111

Laboratorinë sifilio diagnostika (Mokomoji knyga)

8 lentelë. Serologiniø sifilio tyrimo duomenø vertinimas

Serologinio tyrimo duomenys Iðvada

Netreponeminis tyrimas +Treponeminis tyrimas –

Klaidingai teigiami netreponeminio tyrimoduomenys

Netreponeminis tyrimas +Treponeminis tyrimas +

Negydytas arba anksèiau gydytas sifilis

Netreponeminis tyrimas –Treponeminis tyrimas –

Ne sifilisSifilis inkubaciniu laikotarpiuLabai vëlyvas sifilisSifilis, gretutinë ÞIV infekcija ir nusilpæs imunitetas

Page 18: Laboratorinë sifilio diagnostika€¦ · Ø ga li at si ras ti þi di ni nis ar di fu zi - nis gal v os pli ki mas, kû n o odo je de pig - men tuo tos dë mës (si fi li në leu

8. Van Dyck E, Meheus AZ, Piot P. Syph i -lis. In: Lab o ra tory di ag no sis of sex u ally trans mit ted dis eases. Geneva: WorldHealth Or ga ni za tion; 1999: 36–49.

9. Goh BT, Van Voorst Vader PC. Eu ro -pean guide line for the man age ment ofsyph i lis. In: Radcliffe K, ed. Eu ro peanSTD guide lines. Int J STD AIDS 2001;12(3): 14–22.

10. Lewis DA, Young H. Syph i lis. SexTransm In fect 2006; 82 (4): 13–5.

11. Palmer HM, Hig gins SP, Her ring AJ,Kingston MA. Use of PCR in the di ag -no sis of early syph i lis in the UnitedKing dom. Sex Transm In fect 2003;79: 479–83.

12. Koek AG, Bruisten SM, Dierdorp M,van Dam AP, Templeton K. Spe cificand sen si tive di ag no sis of syph i lis us -ing real-time PCR for Treponemapallidum. Clin Microbiol In fect 2006;12: 1221–40.

13. Young A, Mc Millan A. Syph i lis and the en demic treponematoses. In:McMillan A, Young H, Ogilvie MM,Scott GR. Clin i cal Prac tice In: Sex u ally Trans mis si ble In fec tions. Lon don:Elsevier Sci ence Lim ited, 2002;p. 395–459.

14. Ratnam S. The lab o ra tory di ag no sis ofsyph i l is. Can J In fect Dis MedMicrobiol 2005; 16(1): 45–51.

15. Her ring A, Ballard R, Mabey D,Peeling RW; WHO/TDR Sex u allyTrans mit ted Dis eases Di ag nos tics Ini -tia tive. Eval u a tion of rapid di ag nos tictests: syph i lis. Nat Rev Microbiol 2006;4(12): 33–40.

16. Hunter EF, Dea con WE, Meyer PE. Anim proved FTA test for syph i lis, the ab -sorp tion pro ce dure (FTA-ABS). Pub licHealth Re port 1964; 79: 410–2.

17. Schmidt BL, Edjlalipour M, Luger A.Com par a tive eval u a tion of nine dif fer -ent en zyme-linked immunosorbent as -says for de ter mi na tion of an ti bod iesagainst Treponema pallidum in pa -tients with pri mary syph i lis. J ClinMicrobiol. 2000; 38(3): 1279–82.

18. Pang T, Peel ing RW. Di ag nos tic testsfor in fec tious dis eases in the de vel op -ing world: two sides of the coin. Trans R Soc Trop Med Hyg 2007; 101: 856–7.

19. Mabey D, Peel ing RW, Ballard R,Benzaken AS, Galbán E,Changalucha J, Everett D, Balira R,Fitz ger ald D, Jo seph P, Nerette S, Li J,Zheng H. Pro spec tive, multi-cen treclinic- based eval u a tion of four rapid di -ag nos tic tests for syph i lis. Sex TransmIn fect 2006; 82(5): 13–6.

20. Ballard R. (per sonal com mu ni ca tion).

7. SANTRUMPOS

DNR – deoksiribonukleorûgðtis

EDTA – etilendiamintetraacto rûgðtis

ELISA – imunofermentinis metodas

FTA-ABS – fluorescuojanèiø T. palli -dum antikûnø absorbcijos testas

HRPO – krienø peroksidazë (angl.horse rad ish peroxidase)

MHA-TP – mikrohemagliutinacijosT. pallidum reakcija

NRAT – nukleorûgðèiø amplifikacijostestas

OT – optinis tankis

PGR – polimerazës grandininë reak -cija

POC – greitasis testas, atliekamas pa -tikros tikslais (angl. point of care)

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

RPR – reakcija plazmos reaginamsnustatyti

RST – reagino atrankinis testas (angl. reagin screen ing test)

TIF-TP – tiesioginis imu no fluo res -cen ci jos metodas T. pallidum nu sta ty -ti

TPHA – T. pallidum he ma gliu ti na ci -jos reakcija

TPI/TPIR – T. pallidum imo bi li za ci -jos testas/reakcija

TP-PA – T. pallidum pasyviøjø da le -liø agliutinacijos reakcija

TRUST – toluidino raudonojo ne kai -tin to serumo testas

USR – nekaitinto serumo reagino tes -tas (angl. un heated se rum reagin)

VDRL – Veneriniø ligø mokslo la bo -ra to ri jos testas

VDRL-CSF – Veneriniø ligø mokslola bo ratorijos likvoro testas (angl. Ve -ne real Dis ease Re search Lab o ra tory- Cerebrospinal fluid) u

112 LABORATORINË MEDICINA � 2010, t. 12, Nr. 2(46)

Astra Vitkauskienë, Vijoleta Jusevièiûtë, Vesta Kuèinskienë, Skaidra Valiukevièienë, Genovaitë Stanislava Lapinskaitë, Matilda Bylaitë, Evgenij Sokolovsky, Alevtina Savicheva, Natalia Frigo, Sergei Rotanov, Olga Dolia, Magnus Unemo, Anders Hallén, Marius Domeika, Ron Ballard